Ar man čia tik atrodo, ar dauguma čia susirinkusių kaip tik ir mala kas ant liežuvio? Kaip suprantu, žmogus skundžiasi, kad jam apskritai bendraut sunku, o jūs ką atsakot?... Nebent trolinat, tada taip....
Va kam galiu pritart, tai Gintautui, kad gal kartais geriau nutylėt nei bet ką šnekėt, jei neturi ką pasakyt. Bet, po galais, negi taip įmanoma - visiškai neturėt apie ką kalbėt? Negi visada atsiduri netinkamoj kompanijoj - tarp mažvaikių, tarp senukų, dar kur, kad tikrai nebūtų apie ką šnekėt? Netikiu, taip nebūna.... Nebent iš tiesų neturi apie ką šnekėt, bet ir vėl - juk nesėdi 24/7 namie izoliuotas nuo pasaulio? TV žiūri, radiją klausai, internete naršai? Studijuoji pagaliau? Reiškia, išeini iš namų, matai, kaip aplink gyvenimas teka, apie vieną ar kitą dalyką turi savo nuomonę. Ją ir sakyk. Aišku, savo vietoj. Negi tu ir apsipirkt nesugebi? Juk reikia bendraut su pardavėjais. Nu netikiu, kad visiškai nesugebėtum bendraut.... Pati buvau iš labai jau sunkiai bendraujančių, bet šiaip lyg ir nėra problemos įsijungt į pokalbį, užvest kokią temą. Juk vis tiek kažkuo domiesi ne tu vienas. Aišku, nežinau, kokioj kompanijoj kaskart atsiduri, bet negi taip būna, kad visiškai jokių bendrų temų nerastum? Ar atsiduri tarp priešiškai nusiteikusių individų, kad net prasižiot būtų baisu? Nebent nesidomi visiškai niekuo, nieko neskaitai, nieko nežiūri, tai ir temų pokalbiui nėra. Bet juk toks absoliutus nieko labiau jau iš fantastikos srities. Pradžiai paprastas patarimas - daugiau skaityt. Ne tik knygas, bet ir žiniasklaida pasidomėt. Pagaliau - nebijok pasisakyt ir kompanijoj savo bėdą - gal kaip tik užsimegs visai šaunus pokalbis, o ir gerų patarimų gausi.