Knyga kuria rekomenduotumete (Puslapis 1 iš 5)

Ilja Ilf, Jevgenij Petrov "Dvylika kėdžių". Talentingai parašyta. Labai gerai atskleisti pagrindinių veikėjų charakteriai. Apskritai, autoriai labai pastabūs ir gerai parodo, kokių būna žmonių, kokios jų silpnybės. Be to, labai linksmai skaitosi, bei geras rašymo stilius.

Michael Bradley "Kas valdo pasaulį? Slaptosios draugijos", Charles Bukowski "Paprastos beprotybės istorijos", Jose Freches "Aš esu Buda". Visos velniškai skirtingos, bet atsako į klausimus, kurių net neužduodam.

Kokių motyvacinių, psichologinių siūlyčiau, nebūtina kažką sukonkretint, gal tik bus galima įgaut dar vieną ar kitą požiūrį į aplinkui vykstančius procesus.. :]

ir greiciausiai paciam gyvenimas nenusiseke tik knygose super patarejas,,,pazinti na yra zmoniu kuriem instrukciju kiekvienam zingsni reikia neprskaitys nezinos,,,,pazint kita puse bendraujant daugiau pades nei vartant tokias knygeles,,

Hermanas Hesė - Stepių vilkas.

R. Granausko knygos, apie nykstančias vertybes. Tekę skaityti begalę knygų, bet kai reikia rekomenduoti, kažkaip sunku prisiminti visus tuos pavadinimus... Visada rekomenduoju dėl bendro išprusimo paskaityti A.Lydekos "Protokolo pagrindus" - kaip rašoma: "...visiems, pradedant pareigūnais ir baigiant namų šeimininkėmis. Visiems, kuriems rūpi elgesio kultūra. [..]"

Jei megsti romano tipo knygas rekomenduoju Dan Brown knygas, populiariausios aisku "Da Vincio kodas " ir "Angelai ir demonai", bet rekomenduoju "Prarastasis simbolis" ir "Inferno"; tik atsizvelk, kad tai nera istorines knygos o romanai, verti paskaityti bendram isprusimui, autorius moka izvelgti smulkmenas, jas savaip interpretuoja, ir kelia diskusijas net mokslininkams, kurie pries tai tai tyrinejo..

Rekomenduoju visas autoriaus HARUKI MURAKAMI paskaityti knygas.

Žiūriu čia dauguma "psichologai"

Aš dažniausiai skaitau mokslinę fantastiką, iš jos labiausiai įsiminė "Soliaris" (šitoj nėra jokių kietų lazerių, tokia labiau psichologinė) ir "Aš, robotas". Abi senos, tad įsivaizduojamos ateities technologijos gali atrodyti absurdiškos, bet ne jose esmė.

Iš realistiškų knygų labai patiko "Dievų miškas". Įprastai tokių biografinių/istorinių nemėgstu, bet Sruogos juodas humoras nerealus. Ir juokiaus, ir ašarojau, ir niekaip neatsistebėjau, ką žmogus reikalui esant ištveria.