patinka vienatvė? (Страница 2 из 6)

Visų pirma, stengiuosi per daug į forumus nelysti, nes žinau, jog pilna žmonių, kurie visą dieną aktyviai skaito forumą ir komentuoja vos ne kiekvieną temą, aiškina savo nuomonę ir bando patarinėti, o tai baisiai erzina. Pats kažkada toks buvau Ir nenoriu matyti, tų aktyviai bandančių parodyti savo išmintį, komentatorių.

O dabar į temą. Tokia durna situacija susidarė, o gal veikiau gyvenimo būdas. Vienatvė turbūt visiems kažkiek pažįstama. Galima jaustis vienišam tarp būrio žmonių taip pat, kaip ir būnant vienam dykumoje. Regis nesąmoningai susikūriau tokią aplinką, kurioje galėčiau būti vienas. Galiu numesti telefoną į stalčių nesijaudindamas, kad praleisiu skambutį ar nepamatysiu sms, mano veikla taip pat individuali, sportuoju namie vienas, vaikštau vienas, mėgaujuosi muzika vienas, į kiną neinu, nes žiūriu filmus namie vienas, problemas sprendžiu tik pats, o kitų patarimai dažniausia erzina, nors labai nemėgstu būti suirzęs, su artimaisiais bendrauju mažai, gimtadienių nešvenčiu, nes be alkoholio niekas regis nemoka linksmintis, labai pasistengęs turbūt galėčiau prisiminti kiekvieną žodį kurį pasakiau tą dieną Su bendravimu problemų lyg ir nėra, nebent būčiau suirzęs, o tai nutinka gana dažnai, nes atrodo niekas nesupranta arba kaip tie aktyvūs komentatoriai bando prikaišioti savo "tiesas" (karma? tiek to ). Vaikystėje viskas buvo paprasčiau, susipyksti, sugriauni draugo pilį, o po 5 min vėl statot naują Dabar visi man greitai nusibosta arba pradeda erzinti ir tada nusibosta ir vėl galvoju, kad geriau būti vienam, neturėti nei draugų, nei kažkokių virtualių pažinčių. Kam save erzinti? Juk taip mėgstu ramybę. Tik bėda, kad po kurio laiko jaučiasi trūkumas, na turbūt kiekvienam normaliam žmogui norisi kažkokiu būdu bendrauti, susijungti su kitais. Pažinčių portalai ir forumai, labai tinka vienišiams ir jie daro meškos paslaugą. Pabendrauji tuščiai apie orą arba apie gyvenimą ir atrodo, kad tam kartui užpildei bendravimo deficitą, o vieną dieną pradedi galvoti, kiek žmonių facebooke, skypėje ar kitur, su kuriais nepalaikai jokio ryšio ir vienintelis atgalinis ryšys, tai komentarai arba "labas, kas naujesnio?", o dar kiek panašių kaip tu, kurie sėdi ir virtualiu bendravimu bando išsklaidyti savo vienatvę ar užmušinėti laiką, kurį galėtų skirti savo tikslams.

Koks temos tikslas? Nežinau, gal įdomu ar yra panašiai mąstančių ar esančių panašioje situacijoje.

visu pirma mielieji susikoncentruokime link tuom ,kad is prigmties esame vieni ,turiu omenije savije ir visa kita susikoncentruojantis sriciu srautas yra skirtas taip pat tik tau paciam ,tai yra vel vienas, visiskai nesvarbu ar tu su draugais ,seima ,darbe ar poilsio vietoje,... buti vienam tai parasta ,tai prigimtine zmogaus busena ir visi virsuje isvardinti varijantai tavo vientaves niekaip nepakeis ,tai tik jiuk tavo paties pasirinkimas i gyvenimo kelia,jo skoni ,jo stiliu ir jio paties gyvenima, o kad del to imti ir pradeti save tarkime spausti ,tai is vis apsurdiska, ta vadinama baime likti vienam skamba taip jokingai ,tai pats ta momenta patiriau budamas keturiu metuku ir tik fantazija ir jos uzimtumas visa tai uzmarina o kai paugi gali pats be jiokios kitos nuomones puikiai suprasti save,savo nora,ir aplinka prijimti taip kaip tau jinai yra ir butu maloni,kiekvienas is musu esame unikalus ,tobulas,idealus ir orginalus, ir kazkam itikti tai ne mano gyvenimo klausimas,taip pat ir kiekvieno kito, ir visas uzduotis kurios kyla tariamai nuo venatves tiesiog pavadinciau gyvenimo skonio trukumu, fantazijos neturejimu ir nezinojimu savies paties, ir tokia smulkmena kaip vienatve krikscioninia kalba pasakyciau   tiesiog mylek ja.

Visų pirma, stengiuosi per daug į forumus nelysti, nes žinau, jog pilna žmonių, kurie visą dieną aktyviai skaito forumą ir komentuoja vos ne kiekvieną temą, aiškina savo nuomonę ir bando patarinėti, o tai baisiai erzina. Pats kažkada toks buvau Ir nenoriu matyti, tų aktyviai bandančių parodyti savo išmintį, komentatorių.

O dabar į temą. Tokia durna situacija susidarė, o gal veikiau gyvenimo būdas. Vienatvė turbūt visiems kažkiek pažįstama. Galima jaustis vienišam tarp būrio žmonių taip pat, kaip ir būnant vienam dykumoje. Regis nesąmoningai susikūriau tokią aplinką, kurioje galėčiau būti vienas. Galiu numesti telefoną į stalčių nesijaudindamas, kad praleisiu skambutį ar nepamatysiu sms, mano veikla taip pat individuali, sportuoju namie vienas, vaikštau vienas, mėgaujuosi muzika vienas, į kiną neinu, nes žiūriu filmus namie vienas, problemas sprendžiu tik pats, o kitų patarimai dažniausia erzina, nors labai nemėgstu būti suirzęs, su artimaisiais bendrauju mažai, gimtadienių nešvenčiu, nes be alkoholio niekas regis nemoka linksmintis, labai pasistengęs turbūt galėčiau prisiminti kiekvieną žodį kurį pasakiau tą dieną Su bendravimu problemų lyg ir nėra, nebent būčiau suirzęs, o tai nutinka gana dažnai, nes atrodo niekas nesupranta arba kaip tie aktyvūs komentatoriai bando prikaišioti savo "tiesas" (karma? tiek to ). Vaikystėje viskas buvo paprasčiau, susipyksti, sugriauni draugo pilį, o po 5 min vėl statot naują Dabar visi man greitai nusibosta arba pradeda erzinti ir tada nusibosta ir vėl galvoju, kad geriau būti vienam, neturėti nei draugų, nei kažkokių virtualių pažinčių. Kam save erzinti? Juk taip mėgstu ramybę. Tik bėda, kad po kurio laiko jaučiasi trūkumas, na turbūt kiekvienam normaliam žmogui norisi kažkokiu būdu bendrauti, susijungti su kitais. Pažinčių portalai ir forumai, labai tinka vienišiams ir jie daro meškos paslaugą. Pabendrauji tuščiai apie orą arba apie gyvenimą ir atrodo, kad tam kartui užpildei bendravimo deficitą, o vieną dieną pradedi galvoti, kiek žmonių facebooke, skypėje ar kitur, su kuriais nepalaikai jokio ryšio ir vienintelis atgalinis ryšys, tai komentarai arba "labas, kas naujesnio?", o dar kiek panašių kaip tu, kurie sėdi ir virtualiu bendravimu bando išsklaidyti savo vienatvę ar užmušinėti laiką, kurį galėtų skirti savo tikslams.

Koks temos tikslas? Nežinau, gal įdomu ar yra panašiai mąstančių ar esančių panašioje situacijoje.