[ Uždaryta ] Pamečiau antrą pusę kažkur Justiniškėse

Nepykit, jei tai skirta ne Jums - čia aš vienam žmogui. Tai yra atranka pagal psichologinius testus, jei kas nežino.

Jei ką mano foto yra mano tinklapyje, nes čia kažkaip per sudėtinga idėti avatarą.

Mano moteriai, kurią aš pamečiau praeitame gyvenime

Kažkur kažkada seniai pamečiau savo antrą pusę, tai dabar noriu ją surasti.

Mano moteris turėjo tiek pat intelekto kiek aš pats.

Ji turėjo neblogą figurą, ir nebuvo man tarnas, kuris man darė valgyt, nes aš pats tingėjau. Ji man darė valgyt, nes mane mylėjo ir nenorėjo numirti, nes kai jau aš pagaminu - tai aš pats ir valgau.

ji gyveno dėl meilės, o ne dėl vaikų, kuriuos po to išbarstė, nes vyras neuždirbo pinigų, nu susimovė - žinot, būna taip vyrams pasaulyje, kur nieko daryti negalima.

Jai patiko mano filosofija - iš esmės, nes ji suprato, jei su manim negalės susikalbėti, tai kam jinai man reikalinga, o kam aš jai?

Ji žinojo, kad vyras turi mylėti moterį, nes be moters vyras neturi gyvenimo laimės. O moteris buvo tokia, kitokia - jį palaikė net pačioje kvailiausioje jo idėjoje, nes ji norėjo mirti kartu arba iš gėdos, arba džiaugtis meilė iš sėkmės.

Ji taip pat aišku žinojo, kad vyras dėl savęs savo gyvenime nieko nepadarys, todėl viską ką jis daro daro dėl jos, iš dalies. Tik jinai žino, kad jis daro viską dėl savęs, nes jis be jos yra niekas.

Niekam nereikalingas alkoholikas, kurio batai kainuoja brangiau nei jos visas garderobas, o ji to nesupranta - ji galvoja, kad jis geria šiaip, nes jis toks yra. Tačiau, aš negeriu, na gal kartais.

Tam, kad galėčiau užpildyti savo sušiktą dieną, nes jau dešimt metų - nieko padaryti, man niekas neduoda galimybės, o kai pats kažką noriu padaryti - prieštarauja, nes negalima taip.

Tai aš esu žmogus, kuriam viskas galima.

Turiu tiek intelekto, kad supraščiau, jog aš esu vis dar urvinis žmogus, kuris be moters negali padaryti nieko.

Man nusibodo prie jūsų ateiti, o Jūs tylit arba nusisukat, kai aš Jums noriu padovanoti tokį gyvenimą, po kurio Jus verksit taip, kai aš numirsiu.

Tai jei nori sužinoti mano filosofiją tai pagooglink mano vardą, ir jei pereisi vieną intelekto testą - tai tu esi ta moteris, kurios aš ieškojau. Nes man reikia tik vienos, bet tokios, kuri nenorės manęs pakeisti.

Ji bus bomže su manim, arba gyvens kokiam kaime ir mes auginsim bulves.

Be tikėjimo šiame pasaulyje nėra nieko, o kai tau savim patikėti sunku ir niekas tavimi netiki, tai yra ****.

Susirask mano blogą, paskaityk ir parašyk man email, nes čia į nesąmones aš neatrašinėsiu, nes tai skirta tik tau, o jei tavęs čia nėra - eisiu kitur.

Nes jei aš be lovos su tavimi neturėsiu ką veikti, tai aš tavęs niekada negalėsiu pamilti.
O jei tu gatvėj vaikščiosi su ausinuku, tai niekada tavęs neužkalbinsiu - nes tu atsijungus nuo realybės.
O jei eisi ir bandysi mane rasti pati - niekada nerasi, nes aš prie tavęs neprieisiu, nes tu telefone.

Norėčiau, kad tu būtum mano asmeninė intelektuali qrva, kuri galės užauginti tokius pacanus kaip aš, jei aš numirsiu anksčiau laiko. Nes dabartiniai vyrai, tai yra juokas. Jie gal ir turi darbą. Jie gal yra stipresni už mane, gal yra turtingesni, o gal ir protingesni, bet žinai ko jie neturi?

Tai tokio unikalaus charakterio kaip aš, kuris tiesiog negali pasiduoti ir prieš mirtį aš taip spardysiu, nes kitam gyvenimo cikle man vėl reikės tave surasti, na o tau mane.

Toks čia ir žaidimas. Man nereikia perpist milijono moterų, tam, kad aš suprasčiau, jog myliu tik tave.

Ir kai prieinu prie moters, aš labiausi bijau ne to, kad ji mane atstums, o tai, kad aš negalėsiu jos pamilti.

Mylėti yra lengva.

Tai tiek, Iki