mylimava parašė:o man idomu ka Jus kalbetume, jeigu Jusu vaika uzmustu koks girtas policininkas arba dukra isprievartautu ir automobily padegtu arba senus tevus uzmustu del ju pensijos...
Izoliacija būtina, žinoma. Ar kalėjime ar psichiatrinėje.
Galimas atvejis, kai žmogus pats izoliuojasi, ir gyvena kaip kalėjime, jei nėra uždaroma(s) į kalėjimą ar psichiatrinę.
Svarbu, kad ten būtų sudarytos sąlygos žmogui pasikeisti, o pasikeisti žmogus gali tik akis į akį susidūręs su visomis savo mintimis ir jausmais, kurie ima atsirasti po biški jo smegenims suvokiant, kas įvyko ir savo vietą tame ar tuose įvykiuose. Tai įvyksta ne per trumpą laiką. Dėl to svarbu, kad tam būtų tinkamos sąlygos, tai yra kad jo(s) dėmesys nebūtų blaškomas kitais dalykais, o būtų didelė dalis laiko skirta jo(s) veiksmų tame įvykyje ar tuose įvykiuose, supratimui atsirasti. Psichologų, psichoanalitikų darbas su žmogum kaip ir didelę dalį laiko praleidžiant vieniems, vienoms su savo mintimis. Kad nebūtų kur nuo to pabėgti.
Taip pat būtinai turi būti sudarytos sąlygos nukentėjusiųjų artimiesiems išlieti pyktį ir visus kitus jausmus į tą žmogų, kad jie ir ji(s) nebūtų izoliuoti nuo to, ir ne iškreiptai suvoktų situaciją, o suvoktų ją tinkamai, patirdama(s) visą neapykantą, kurią ja(i)m išreikštų nukentėjusiojo artimieji, nes tai yra būtina ir jiems, ir nusikaltusia(i)m.
Nerašiau, kad gimstam žudikais, o kad su defektuotais genais, kuriems esant ir veikiant pasireiškia vienokia ar kitokia degradacija, ir su tuo susijęs elgesys.