Tibeto vienuoliai, būna valgo kartą į savaitę. Tai du kartai į dieną, čia normalu. Robertas teisus, kad suvokti problemą, ką daryti su konkrečia situacija, visada geriausiai matosi iš šono. Dėl to, atsitraukimas, galbūt aplinkos ar kasdieninės rutinos pakeitimas, kuriam laikui gali padėti. Taip sakant, paimti atostogų kokią savaitę ar kelias, sportuoti tik tiek kiek norisi. 16 metų būnant nevertėtų per daug persistengti, gali taip ūpą visą sportui numušt visam gyvenimui, vieną kartą persistengęs. Nors pats tokio amžiaus po 3-4 treniruotes per dieną dariau, bet ne kultūrizmo, o kovos menų, tokio amžiaus jau raudonas plytas rankomis skaldydavau Po to, sulaukus 18-20 keitėsi prioritetai ir kad ir prieš tai buvau fanatiku, po to iš viso mažai sportuoti pradėjau. Tada jau darydavau viską šimtais, tai tas suvalgydavo daug laiko ir kažkaip pasidarė įdomu kiti dalykai.
Galbūt tavo sąmonė, dvasia ar dar kažkas žino geriau už tave ko tau reikia. Dabar, kaip suprantu jau ir taip pasiekei gan neblogą formą, bent palyginus su bendraamžiais ir galbūt viduje kažkas suveikė. Kadangi jeigu dar ir toliau kačialintis, tai jau išeis iš "normalumo" ribų, tapsi tada kultūristu. Pamiršti nereikia, kad apstojus sportuoti, jeigu net dabar dvejoji, po to visi raumenys pavirsta lašiniais. Tai gal dabar kaip tik forma geriausia ir tavo kūnas, sąmonė su tokia jaučiasi gerai ir dėl to atsirado tokios abejonės.
Atsipalaiduok, pamedituok. Pajusk kokias svajones turi, gal kažkas kito tapo svarbiau, pvz. merginos, o ne sportas. Ar dar kažkas. Tiesiog kiekvienas žmogus auga, ypač paauglystėje ir su laiku keičiasi prioritetai. Vyksta žmogaus augimas, tiek fizine, tiek dvasine ar mentaline prasme. Gal tai visatos ženklas, kad tavo pašaukimas visai kas kita. O dar didesnę įgyta masė, jeigu kažkada nustoti sportuoti gali tapti ir ligų priežastimi. Tai gi, paklausyk savo širdies, savo svajonų ką jos sako (tai mūsų misija) ir pagalvok ko tu nori iš tikro. Vien sportuoti dėl to, kad sportuoti, nelabai verta.