Re: Beraščiai..
as kazkaip pastebejau kad darbe kai reik kazkokia dokumentacija parasyt ir ner pasakyta lietuviskai ar angliskai, tai jau rasau angliskai kad nereiketu lietuviu klavos isijungt ir nebutu sveplai
ir darbe ant klavos ner suzymetu lietuvisku raidziu
O čia juokas ar žiauri realybė??? Mano širdis, auklėta lietuviško kaimo dvasia, iš pasipiktinimo krauju pasruvo... Nors vidinis balsas tyliai kužda, kad gal čia elementarus pavydas dėl anglų kalbos mokėjimo...
Deja, išsklaidysiu jūsų iliuziją dėl oficialių raštų - būna klaidų, būna. Dažniausiai dėl techninių priežasčių (tik neklauskit kokių, iš kur man žinoti), bet kartais ir dėl neišmanymo - teko matyti liapsusų arba girdėti legendomis tapusių pasakojimų. Visur dirba žmonės, o klysti taip žmogiška
Esu iš tų, kurie teoriškai rašo (rašė) be klaidų, o praktiškai - praktiškai pačiai gėda skaityti, ką prikuriu. Kai rašau, į ekraną nežiūriu, tad pirštai painiojasi, klaviatūra sena ir stringa, nagai auga ne dienom, o valandom, mintys lekia greičiau už pirštus, skiemenis praleidžiu, žodžius sujungiu. Atseit, laiko nėra, kad lėčiau, atidžiau... Tad naiviai tikiuosi iš aplinkinių jei ne supratimo, tai bent tolerancijos.
Aišku, gautas laiškas su 5 klaidom 3 žodžiuose sukelia tam tikrą reakciją, siuntėjas gali pasidėti sau pliusą, kad abejinga jam nebūsiu
Ir kokia peršasi išvada? Tegyvuoja klasika tapę "labukas" ir "kaip sekasi" - mandagu, konkretu, vyriškai santūru ir... be klaidų