161

Re: poezija :|

mrfake, asmeniškai man yra didelis malonumas tave skaityti, kuo toliau, tuo labiau. gal dėl to, kad kuo tu daugiau rašai, tuo labiau galima tave dekonstruoti. bet tai čia šiaip.

galiu ką nors pasakyti tik dėl meilės. tai ką aprašei, vadinama aistra.
kas yra meilė - nežinau. tik žinau viena - dar nesutikau žmogaus, kuris būtų nelaimingas dėl to, kad pats nemyli. o kai sako, kad ieško meilės, tai tik ieško, kad kas nors jį mylėtų. ir dar paaiškina - kad priimtų tokį, koks yra. tai egoizmas ir tiek smile
taip kad apie meilęs su manimi geriau nediskutuoti nes nežinau, kas tai yra.
bet jei netikėčiau, kad ji yra, tai aš jau būčiau ne Anna, o mrfake smile su didžiausia pagarba - nenoriu būti vyru...

162

Re: poezija :|

mrfake parašė:

Ir man pavyzdziui visada kilo klausimas kodel humanizmas turi buti svarbiau uz tiesa? nes tai durna.

Pvz jeigu tavo tevas yra alkoholikas, ir tu ji pavadintum alkasu visi sakytu 'bet jis juk tavo tevas taip sakyti negalima reikia pagarbos ir pan'.

Arba jei pasakytum kad grybauskaite durna 'visi sakytu bet ji juk prezidente taip sakyti negalima reikia pagarbos'

Arba jei tiesiog pamatytum labai durna zmogu ir pasakytum kad jis durnas 'bet juk taip sakyti negalima reikia gerbti kitus zmones tu ne daktaras nerasyk diagnoziu'

Mane visa sumauta gyvenima kamavo klausimas kodel as ir kodel kiti ir kodel visi turi meluoti vienas kitam i akis nepaisant ju tikru jausmu ir mastysenos.

Kodel grazus melas, mano dirbtinis apsimetinejimas kad kazka gerbiu yra auksciau uz tiesa baisi ar grazi kad ir kokia ji butu.

man visada tiesa simta kart labiau svarbi buvo. Ir man nesvarbu tevas ar motina prezidentas ar pats dievas jei as matau tiesa as ir sakau tiesa net jei ji kandi, izeidi, kelia pykti ar smurta, dejau tiesa yra tiesa.

Geriau busiu nemegstamas bet teisingas nei megstamas nes moku graziai meluoti ir visiem sypsotis i akis bet uz akiu galvoti kai ka kita.

Del melo viskas paprasta.Elementarus isgyvenimo inkstinktai.Pasakysi durnam,kad jis durnas-gali sulaukti agresijos.Taigi saugiau pameluoti ar nutyleti.Manau zmones pradejo meluoti vienas kitam,vos tik pradejo komunikuoti.Veliau tai tapo elgesio norma.

163

Re: poezija :|

Cia filosofuot galima iki apsisikimo. Kas nustate kad jis durnas? Pagal kokius kriterijus? Kas pasakys kas normalu o kas ne? O gal mes gyvename matricoje? Bla bla bla...

164

Re: poezija :|

Man keista, kad kai kuriems zmonems svetimas ir nepriimtinas ju zmogiskumas, butent zmogiskumas, o ne zmoniskumas, nes tai jau moraline sritis.
Man grazu viskas, kas tikra ir teisinga. Tokios savokos kaip instinktai ir pns.kai kam vos ne keiksmazodis...Nuostabus dalykas tie instinktai, nuostabus musu kuniskumas ir viskas su mumis gerai. Kam kas nors negerai, tai arba pats kapstosi arba iesko pagalbos, kad ir kuryboje. Tarsi gyventume niuriausiais viduramziais ir noretume issikastruoti. Tegyvuoja zmogiskumas su visom apraiskom...:::008

165

Re: poezija :|

Marina, ar teisingai suprantu, kad jums gražu, kai žmoguje pasireiškia instinktai (ką čia, tėra vienas pagrindinis intsinktas - išgyventi, ant kurio ir pastatyti visi kiti) bet kokia išraiškos forma? smile
man tai ne. aišku, negražu kituose, o ne savyje smile

166

Re: poezija :|

Daktaras nuo varenos parašė:

Cia filosofuot galima iki apsisikimo. Kas nustate kad jis durnas? Pagal kokius kriterijus? Kas pasakys kas normalu o kas ne? O gal mes gyvename matricoje? Bla bla bla...

Paprasta.
Protas yra relatyvus dalykas.

Siaip protas matuojamas intelektu.
Yra zmones su mums didziausiu zinomu intelektu ir yra su maziausiu. Ir yra vidurys.
Viduri turi dauguma.
Itin auksta arba itin zema intelekta turi maziau zmoniu nei vidutini. Tas vidutinis yra 100 mazdaug.
Jei zmogus mazesnio intelekto nei 80 tai vadinas jis durnas.
Jei zmogus 120 vadinas zmogus jau is protingesniu.

Norma irgi taip pat yra savoka kuri nusako vidutinybe.
Zmones nesupranta zodzio 'normalu' reiksmes paprastai.

Pvz zmones sako 'tu nenormalus kazkoks' turedami omenyje kad tu blogas.
Bet normalu yra kai tu paimi siuo atveju visu zmoniu elgesio vidurki.
Tai yra norma ir ta norma kinta.

Pvz gejai

Kai as dar buvau mazas uz kazkieno pavadinima gejum arba jei pats pasireikstum toks i dantis gautum.
Tai buvo nenormalu.
Dabar zmones sako kad gejum buti yra normalu (vel naudoja savoka jos nesuprasdami, nes sakydami kad buti geju normalu turi omenyje kad juo buti nera blogai).

Bet is tikro geju nera normalu buti, todel kad gejai yra mazuma.
Tie kas nori ginti gejus turetu ismokti tokia paprasta savoka ir sakyti 'geju buti nieko bloga' o ne 'geju buti normalu'.

O del gyvenimo matricoje...
Mokslo principai yra tokie, kad yra kvaila teigti tai ko tu negali patikrinti ir kam nera priezasties.
Gal mes gyvename matricoje?
O gal mano namuose gyvena dantuku feja?

Musu vaizduote mum leidzia issigalvoti ka tu tik nori, bet butu kvaila jei visi imtu tikrinti vieni kitu vaizduotes vaisius. Tam kad butu verta tai tikrinti reikia kazkokio irodymo, pradzios.

Jei tai butu lochneso pabaisa tai mum reikia kaulo, odos, danties, nezinau bet ko. Priesingu atveju as irgi maciau pokemona gyva ir pagavau dabar rusy jis gyvena. Maza kas ka mate.
Taip kad nei teigti nei klausti saves klausimo ar mes gyvename matricoje nera korektiska is mokslines puses, todel kad nera priezasties to saves klausti.
Negana to mes paprasciausiai gyvendami savo gyvenimus kasdien irodome kad mes negyvename jokioje matricoje.

167

Re: poezija :|

Čia lyg temo buvo apie poeziją... Perskaičiau ir nesupratau. Išsirutuliojo į velniažin ką....

168

Re: poezija :|

poezija - tai nebūtinai rimas ir stulpeliai...
čia jau tema išsirutuliojo į minčių ir intelekto poeziją. pvz., matematika - pats poetiškiausias mokslas. čia aš rimtai.

o pabaigai lai bus bendram išsilavinimui Juliaus Janonio eilėraštis "Ožka ir stirna"

    Ožka, stirną susitikus,
    Sako jai pas upę:
    — Miela sesuo, mudvi abidvi
    Esava iš vienos tautos,
    Tik tas laikas, viską mainąs,
    Mudvi perskyrė seniai,
    Dabar mudvi susitikę
    Jau nebepažįstava.
    — Čia ne laikas yra kaltas,
    Atsimink jaunystę savo;
    Kai tave žmogus pagavo
    Ir padarė verge savo.
    Tu visai nežinai,
    Ką padaro tau nelaisvė:
    Dabar gyveni tu gerai
    Ir visados ėdi skaniai,
    Ale žmonės papenėję
    Netrukus tave užmuš.
    Aš gi esu visai laisva:
    Einu ten, kur tiktai noriu,
    Ir darau, ką tiktai geidžiu.
    Tai dabar tu apmąstyk,
    Kuriai gyventi geriau?
    Ar belaisvėje tau?
    Ar vėl laisvėje man?

169

Re: poezija :|

Stirnas vilkai eda ir medziotojai nusauna...

170

Re: poezija :|

tokia tad laisves kaina...

171

Re: poezija :|

Taigi, kas ta laisve ir kas nelaisve ...:::008

172

Re: poezija :|

o čia jau kaip kiekvienas nusprendžia, kas tai yra laisvė...
vieni nusprendžia, kad tai daryti, ką nori.
na, šiame eilėraštyje stirnai svarbu būti savimi ir savo aplinkoje - natūralu, kad tai kitiems nepatinka ir už tai sumokama staigia mirtimi.
kitiems laisvė - tai atsakomybė už savo poelgius ir suvokimas, ko iš tiesų sieki. ką mes žinome, gal ožka vardan žmonių gerovės atsisakė laigymo po mišku sir sąmoningai leidžia naudotis jos pienu bei sutinka būti papjauta. Nors Janonis eilėraštyje mano kitaip - kad vardan gardaus valgio šaukšto ir trupinio aukso ožka tai daro. Tuomet tai laisve net nekvepia...
Į kiekvieno vidų neįlįsi ir teoriškai stirna laisvė, o ožka - parsidavėliškumas. O praktiškai gali būti kad stirna elementarus egoizmas, o ožka - pasiaukojimas ir meilė...

Marina, uždavinėjate pernelyg sudėtingus klausimus smile Ne mano galvai juos atsakyti smile

173

Re: poezija :|

As ir pati daznai galvoju, kad viskas salygina ir reliatyvu. Taip gal dar ir idomiau...

174

Re: poezija :|

Marina parašė:

As ir pati daznai galvoju, kad viskas salygina ir reliatyvu. Taip gal dar ir idomiau...

Visi gyvenime ieskom kompromisu.Svarbu tik juos suderinti..

175 (redagavo Kęstas 2017-09-19 22:56)

Re: poezija :|

kiek tu ginsies
nuo švelnumo,
kurio pilna tavo širdis?
kiek tu dar pajėgsi
stumti jį nuo savęs?

kiekvieną akimirką
bandai save įtikinti,
kad esi vienas ir atskiras

koks sunkus ir varginantis
užsiėmimas
klausytis vaiduoklių

išdrįsk paleisti iš savo rankų
visas šias kvailas istorijas
nelaikyk jų, atgniaužk delnus
išdrįsk likti tuščias ir nuogas

šis gyvenimas
vistiek tave nurengs
anksčiau ar vėliau
nesipriešink

tu jau esi mylimas
dar prieš gimstant
šiai tavo formai
tu jau esi laukiamas
ir mylimas

tave įsimylėjo kiekvienas šios visatos atomas

o taip!

tave įsimylėjo kiekvienas šios visatos atomas

~ Ishtar

176

Re: poezija :|

mano mylimas,
tavo kaklas
taip sustingo
sukiodamas gyvenimą

nulenk galvą žemyn
atiduok ją širdžiai
leisk jai įtraukti į save
visus vidinius pokalbius
ir nesibaigiančius
minčių dialogus

tu būdamas
savo mamos įsčiose
dar girdėjai
šios visatos skambesį
žinojai visas šios
egzistencijos paslaptis

tik kažkodėl

tik kažkodėl

visai nejučiomis
šios karalystės karaliumi
paskelbei savo protą
ir visai nepelnytai
padarei jį
gyvenimo kapitonu

o dabar, mano mylimas,
nulenk galvą žemyn
ir lai tavo širdis
lai kiekviena tavo ląstelė
išgirsta visatos muziką
ir šoka iš laimės

ir neklausk savo proto
jis niekada nesupras
todėl nekviesk jo
tau nereikia patvirtinimo

nes nė viena
atėjusi mintis
nebus apie tai

nė viena
pati nekalčiausia mintis
nebus apie tai

~ Ishtar

177

Re: poezija :|

Grazu ir ismintinga, aciu...:::008

178

Re: poezija :|

Kęstas parašė:

kiek tu ginsies
nuo švelnumo,
kurio pilna tavo širdis?
kiek tu dar pajėgsi
stumti jį nuo savęs?

kiekvieną akimirką
bandai save įtikinti,
kad esi vienas ir atskiras

koks sunkus ir varginantis
užsiėmimas
klausytis vaiduoklių

išdrįsk paleisti iš savo rankų
visas šias kvailas istorijas
nelaikyk jų, atgniaužk delnus
išdrįsk likti tuščias ir nuogas

šis gyvenimas
vistiek tave nurengs
anksčiau ar vėliau
nesipriešink

tu jau esi mylimas
dar prieš gimstant
šiai tavo formai
tu jau esi laukiamas
ir mylimas

tave įsimylėjo kiekvienas šios visatos atomas

o taip!

tave įsimylėjo kiekvienas šios visatos atomas

~ Ishtar

179

Re: poezija :|

Kęstas parašė:

mano mylimas,
tavo kaklas
taip sustingo
sukiodamas gyvenimą

nulenk galvą žemyn
atiduok ją širdžiai
leisk jai įtraukti į save
visus vidinius pokalbius
ir nesibaigiančius
minčių dialogus

tu būdamas
savo mamos įsčiose
dar girdėjai
šios visatos skambesį
žinojai visas šios
egzistencijos paslaptis

tik kažkodėl

tik kažkodėl

visai nejučiomis
šios karalystės karaliumi
paskelbei savo protą
ir visai nepelnytai
padarei jį
gyvenimo kapitonu

o dabar, mano mylimas,
nulenk galvą žemyn
ir lai tavo širdis
lai kiekviena tavo ląstelė
išgirsta visatos muziką
ir šoka iš laimės

ir neklausk savo proto
jis niekada nesupras
todėl nekviesk jo
tau nereikia patvirtinimo

nes nė viena
atėjusi mintis
nebus apie tai

nė viena
pati nekalčiausia mintis
nebus apie tai

~ Ishtar

180

Re: poezija :|

marek parašė:

Atleiski man, jei aš tave užvyliau
Ir tavo lūkesčiai kaip sapnas žus.
Aš nejučiom į tavo širdį pyliau
Tuos sielvarto apnuodytus lašus.

Kaip niekadaris, lobį išeikvojęs,
Tolyn į juodą nežinią brendu.
Tik gailestis krūtinėje kerojas
Su tavo žvilgsniu, šypsniu ir vardu.

Nueisi tu, mūs meile nusivylus.
Žvarbi naktis mane apgaubs juodai.
Buvai tu meilę meilėje pamilus,
Bet meilės džiaugsmo meilėj neradai.

O galgi tavo lūpos man įrodys,
Jog neteisus šis juodas mano žodis.