Tema: Apie meilę daiktams
Dieve dieve, kur reikės viska dėti kai jis numirs?.. Tokiais žodžiais aimanuoja senutė apie senuko sukauptą turtą. Pilnas garažiukas visokiausių senų daiktų ir gelažių, du kambariukai, prikrauti iki lubų, baisu atidaryti duris, nes ant galvos gali užvirsti. Patys gyvena kitose dviejose kamurkytėse. Kambarys, kuriame miega senukas irgi panašus į sandėliuką - laisvi tik praėjimai tarp daiktų. Dėžėse - sugedę lygintuvai, visokie laidai, lempos, surištų žurnalų ir spravočnikų krūvos... Toks senatvės kvapas. Visi daiktai su meile supakuoti, šniureliais suraišioti. Kažkaip labai liūdna ir graudu pagalvojus apie tuos senučiukus - o juk galėtų taip mylėti vienas kitą. O dabar kalba apie šalia esantį žmogų kaip apie nereikalingą, atitarnavusį daiktą...