Re: suaugęs vyras "pameta galvą" - normalu?
hmmm, matai Laimute aš įtariu, kad meilė šiaip sau neateina, nei į protą, vėliau ir "įsišaknijimąs visoje esybėje"...manau kad meilė tuo komplikuotesnė, jeigu žmogaus vertybės nesudėliotos tvarkingai pagal teisingus prioritetus. kaip pavyszdį paimkim senukų porą kurie sakykim myli vienas kitą užgrūdinta gyvenimo meile, supranta vienas kitą be žodžių ir jau skanauja "rudeninius vaisius" - mato besišypsančius anūkėlius. ir paimkim pora septyniolikmečių įsimylėjėlių kurių vienas sakykim augo asocialioje šeimoje... Jeigu man duotų kas rinktis - iš naujo patirti jaunystę be išminties kartu su jaunute partnere su kuria neina susišnekėti, nors ir nerealus seksas... ar jau gyvenimo saulėlydį su vidine ramybe ir pilnatvės jausmu, nesuabejodamas pasirinkčiau - laimingą saulėlydį.
Jai pasipiršo neužilgo tada kai man pranešė ta mergina-moteris, kad jos vaikinui nepatinka, jog ji su manimi dagiau bendrauja negu su juo xD... tą gražų sekmadienį aš laipiojau po Norvegijos kalnus , o jinai kartu su savo būsimu sužadėtiniu po prancūzijos kalnus, ten jai ir pasipiršo, bent jau taip kalbėjo soc. tinklai. kai sužinojau, supykau, įsižeidžiau, vėliau atlėgo. tadai padariau bene žiauriausia dalyką - su atlėguse širdimi, abejingumu (mat buvau atskleidęs jai savo jausmus anksčiau), pasveikinau ją susižadėjus ir palinkėjau laimingų santykių. dabar man kyla labai dviprasmiški jausmai jai... bet manau geriausia dabar būtų pamilti man subrendusią jauną moterį be kraičio...:DDD