Čia, kaip kas ir kam jaučia trauką. Kaip sako, dėl skonio nesiginčysime, ar jame draugų mes neturime.
Pamenu, buvo vienas bičas, kurį "veždavo" neapskustos moterų pažastys, kuris apie šį jo labai mėgstamą dalyką galėjo ilgai pasakoti, kaip jį tai "veža". O man tai keldavo švelniai tariant šleikštulį, tačiau nenorėjau jam to demonstruoti ir draugiškai tik pritardavau ar šypsodavausi.
Seksualumas, toks dalykas, kad vienus kažkoks dalykas gali traukti, o kitus atbaidyti.
Greičiausiai, mūsų biologija tokiu būdu pati atlikinėja DNR suderinamumo atranką, pagal išvaizdą, kvapus, "feromonus", kalbą, įvairias kūno dalis ar net eiseną, priklausomai, kur tam tikram DNR komplektui vertėtų tobulėti toliau, kokios jo DNR grandys yra prastos, kad tenai pajungti kito subjekto geresnes grandis. Gal tie dalykai kituose žmonėse mus labiau jaudina.
Pvz. pažastys, gal reiškia prakaitavimo, medžiagų apykaitos veikimo kokius faktorius, kad ir per kvapų skirtumą, kurio mes gerai nesuprantame, bet gal skirtingi kvapai kažką reiškia mūsų kūnui, ko galbūt specifinis DNR rinkinys jaučia trūkumą.
Problema tik, kai žmonės taiso savo kūną dirbtinai, įvairių chirurgų pagalba, kas gali suklaidinti šį genetinį algoritmą. Juk, kaip sako, meilė iš pirmo žvilgsnio vyksta tik tada, kai žmogus kuo mažiau analizuojamas, jo veido bruožai ir visa kita. Kažkada apie tai skaičiau straipsnį - mokslinį meilės iš pirmo žvilgsnio aprašymą.
Kuo ilgiau žiūrime į kitą žmogų, tuo mažėja šansas, kad iš pirmo žvilgsnio jį įsimylėsime, kuo detalesnis jo veidas, tuo daugiau detalių tenka analizuoti ir šie šansai atitinkamai tirpsta. Dėl to, kaip tenai rašė, įvairios gražuolės, modeliai, dažnai turi gan primityvius veido bruožus, ar būna užšpakliavę šias detales ar gražios nuotraukos, tai "muilinės" lygio blur'ai, kur nieko gero neįžiūrėsi, konkrečių detalių, ar tiesiog stiprus apšvietimas, kuris visas veido detales paslepia po juo.