Re: Kaip išjungti poreikį
Kai kurie žmonės tiesiog turi visai kitus tikslus gyvenime ir gal visai nenori telktis į šeimą ar vaikus. Jie siekia kažko gyvenime, gyvena ne dėl savęs, šeimos ar aplinkinių, bet dėl civilizacijos, mokslo, technologijų progreso, taikos ar dar kažko. Kaip pavyzdžiui mokslininkai, ekologai, politikai, kurie kažką bando daryti ne dėl savęs, bet kitų labui, sumoje iš ko ir susideda civilizacijos vystymasis, prie kurio prisideda būtent daugiausiai tokie žmonės su savo indėliu, kurie jeigu susitelktų vien į šeimą ar partnerį, jo nepadarytų..
Žinoma, šeima ir vaikai, tai, kaip ir programa pagal nutylėjimą, kur svarbu išsaugoti gyvybę, bet ne visi gyvena vien dėl šeimos. Na čia kalbant apie pasidalijimą ar meilę. Kitam žmogui gal to iš viso nereikia. Aš va pavyzdžiui norėčiau iš viso nejaust jokių biologinių poreikių ir gyventi vien savo idėjomis ir užmojais, kur man tai tik trukdo, kaip ir neįsivaizduojamas man asmeniškai laiko švaistymas būtų antroji pusė arba šeima. Būtent tokie žmonės gyvena dėl civilizacijos ar žmonijos, jų labui kažko siekia. Ar tai verslo ir panašiai.
Ne visų misija yra šeima ir antroji pusė, kad ir tai mums bando į galvas kalti tėvai nuo vaikystės ar daugelis tai mato kaip pagrindinį tikslą ar gyvenimo esmę, kur jie net nesupranta žmonių, kuriems svarbu visai kiti dalykai. Visokių yra ir visokių reikia. Nes kiekvienas atlieka savo vaidmenį civilizacijos mozaikoje.
Esmė, kad tai ne prievolė, būtinai su kažkuo būti. Net ir nemažai moterų pasirenka būti vienos, o kai kuriems tai per daug didelis kryžius, jeigu jie ir taip labai stipriai kažkuo užsiėmę, kad dar turėti antrąją pusę, porą ar ir vaikų, kai visą laiką skiria kažkokių tikslų siekimui.
Na Ieva labai neigiamai į tai pažvelgė, dėl ko ji gal ir teisi, bet tik dėl standartinių žmonių, kuriems šeima ar antroji pusė prioritetas. Bet tai ne visų žmonių kelias ar misija ir kitų žmonių atveju tai visai netinka. Jų atveju, kuo mažiau laiko iššvaistoma biologiniams poreikiams, tuo geriau.
Tokiems žmonėms gal ir tinka antrosios pusės, irgi tokie pat žmonės, kaip ir jie patys, kurie negali tam skirti daug laiko. Gal tik būna pora, kuri nekuria pilnos šeimos.
Nes problema susidaro, kai pas vieną poroje laiko daug, o pas kitą mažai, kas dažnai priveda prie santykių suirimo. Nes turinti daugiau laisvo laiko pusė pradeda presuoti savo porą, kad jis ar ji jam jo skiria per mažai. Kaip ir laisvu metu, nieko neveikiant ir nesulaukiant dėmesio prisigalvojama visokių velnių apie antrąją pusę.
Tačiau, jeigu abu panašiai užimti, tai sukuria balansą, bet vis gi jeigu prioretizuoja šeimą, tai greičiausiai ne tas variantas. Aukotis dėl vaikų viskuo, mesti į šoną karjerą, savirealizaciją, indėlį į civilizaciją, kuris gal išspręstų badą, karus, energijos stygių ar kitas problemas egoistiškai tik siekiant puoselėti savo palikuonius ar būti tinkamu partneriu yra ne kiekvienam, kad ir tai daugumos misija, bet ne visų.
Visokių žmonių yra ir visokių reikia, tiek pasakysiu. Daugelis per visą savo gyvenimą, kad ir turi puikią šeimą, vaikus, meilę ir pagal Ievos visus rodiklius elgiasi adekvačiai, neįdeda beveik jokio indėlio į civilizacijos vystymąsi ir visos viltys, kad kažkurioje kartoje jie susilauks atžalos, kuris ar kuri šį indėlį įdės ir tai bus šių visų kartų ir pastangų bendras indėlis į civilizacijos vystymąsi, jeigu jie nepagimdys ir nesukurs, kaip tik priešingai, kokio nors diktatoriaus, kuris tik pražudys daug gyvybių.