Senose, primityviose kultūrose visur toks mąstymas, nes neturi mokslinių žinių apie ligas, psichologiją ir pnš. Tiesiog iš baimės užsikrėsti izoliuoja tą žmogų, net pats ligonis šalinasi sveikųjų. O tos karmos ar pnš., tai pavadinimai. Lietuvoj bijodavo blogos akies, nužiūrėjimų...O gyvūnai, tai yra tikinčiųjų, kad juose apsigyvena protėvių dvasios arba, kaip karvės, ožkos, kurios yra išgyvenimo, apsigynimo nuo bado garantas, kuris tampa kultu, tradicijom. Laikui bėgant kitos kartos jau garbina, net nežinodamos kodėl tai daro. Kai kam net naudinga, nes gali per tokius dalykus , kaip kaltinimus, kontroliuot naivių, neraštingų žmonių gyvenimus ir juos išnaudot, pavergt. Kitur avys, kumelės ar kupranugarės. Jokios mistikos čia nėra.