Važiuoju šiandien ramiai, lėtai per miškelį, į saulutę žiūriu, duobėse linguoju. Tik staiga prieky iš šalutinio takelio išlekia džipas ir sustoja, Skersai MANO kelio. Na, ir aš stoviu, kaip tik geroj vietoj, kur dvi mašinytės gali prasilenkt. Iš džipo vyrai iššoka, šoka aplink keistą šokį. Nukreipiu žvilgsnį esminį nuo dangaus į juos - aga, iš po kapoto dūmai rūksta, numeris kadaruoja... Bach, bach, antras džipas - dar garsiau, visai jau kelią užstato. Dar krūva vyrų lauk išvirsta, suka draugišką ratelį aplink du džipus. Dūmija ir antras, numeris irgi kreivas šleivas. Na, jei vyrai leidžia suprasti, kad niekur nesitrauks, kad jei man reikia, tai apvažiuosiu sniegu, tai aš taip ir padarau... Negi atimsiu iš jų džiaugsmą - jie visi pralėkė kelią, kuriame gal 30 metrų ištisa gili bala žiemą vasarą (aš net pėsčia nedrįstu ten eiti). Tik po jų vietoj ledo dabar juodas vanduo, kuriame vienas vyrukas kažką bando surasti., net ant kelių beveik atsiklaupęs...
Tai va, tokie tie visureigiai ir laimingi jų murzini keleiviai (savininkai tai kažin, ne remontuot tai visgi teks...)
Tiesa, paskui juos atvažiavo ir trečia mašina. ne džipas. Kadangi jų neskiriu, tai labai priminė klasikinę bmw. Ir numeriai vietoj, ir variklis neužkaitęs... Kilo keistų minčių...