Paskaičiusi Konstantino atsakymą, pergalvojusi savo netokius ir senus permąstymus galiu pasidalinti tokia pamąstymų seka
1. Atmink, kad mirsi.
2. Atmink, kad gal jau iki mirties keletą metų nematysi, negirdėsi, o ir mąstysi kitaip.
3. Įvertink, keik metų dar dirbsi, o kiek metų planuoji pragyventi nedirbdamas.
4. Sąžiningai susidėliok, kas Tau gyvenime svarbiausia ir keik gali tam skirti SAVO laiko, atmetęs laiką darbo valandoms, miegui, maistui, bendravimui ir pagalbai artimiesiems, buičiai.
5. Suprask, kad jei Tau kas nors labai svarbu, Tu tam negali skirti poros minučių, taip pat suprask savo pareigas - joms irgi reikia daugiau laiko.
6. O dabar susidaryk REALŲ savo GALIMYBIŲ sąrašą ir planą, kaip tai darysi.
7. Taip, bus labai liūdna ir skaudu, kad laiko nėra. ir kas tas skubėjimas, kai Tu tik leki nuo vieno prie kito, leki ir leki, o tam reikalui skirti tik 5 min., niekuo nesusijęs su to reikalo įgyvendinimu...
8. Brauk iš savo sąrašo tai, kas NĖRA SVARBIAUSIA TAU. Bet sąžiningai apie tai informuok aplinkinius... bet prieš tai labai gerai pagalvok, ar tikrai Tau po 20 metų atrodys teisinga, kad pasirinkai darbą, iš kurio Tave išmetė, bet išsiskyrei su šeima, nelankei tėvų, nevaikščiojai pas gydytojus (ignoravai savo kūną)....
9. ir atmink - už SAVO gyvenimo sėkmes ir nesėkmes atsakai tik TU, o ne aplinka, nes sprendimą visados priimi Tu, ir pasirinkimą TU turi visuomet. Tik kuo ilgiau atidėlioji, tuo didesnę kainą už vėlavimą tenka mokėti....
Išvada - skubama dėl to, kad norima apžioti kuo daugiau. O apžioti - nereiškia suvalgyti, dažniausiai - paspringstama.... nes puolama valgyti bet ką "nachaliavo". Arba - o, kažkas pasakė, kad tai reikalinga, kad sveika.
p. s. Ne be reikalo yra patarlė - pinigų į grabą nenusineši. Kaip asmeniškai aš ją įgyvendinu - ramiai savo atliekamus neinvestuoju į savo materialinę gerovę, o ŠIANDIEN važiuoju ten, kur mano širdis šaukia - renginys, susitikimas su artimais žmonėmis, mano hobis ir pan. Jei turiu už ką - neatidedu to "ant šventos niekados".
p. p. s. jei kas nors skuba dėl to, kad uždirbti daugiau pinigų...Na, praeitas etapas Tik aš dirbau dėl labai konkretaus tikslo - maniau, kad kai pinigų pagalba jį pasieksiu, tapsiu laiminga. Šišššššš.... Tačiau, kai Tau 23 -33 metai, pinigų siekimas, manau, visai gerai, jei nėra kokių nors ĮGIMTŲ TALENTŲ ar TIKSLŲ.
Kaip sakė viena profesorius - o jeigut tai pasieksi, KAS tada? taigi, dažnam tai būna nusivylimas.... pinigai, nors ir koks patogus dalykas, bet kai kurių žmonių siaubui ir krachui - tai tai tik šalutinis produktas, o ne tikslo rezultatas....