Moterims. Net nezianu kaip tai pateikti. Cia vienos moteriskes ispazintis, kuri krito i koma budama namie, kai miegojo su vyru. Ji papuole i pragara, bet tai moteru pragaras. Tai ne nuobaudos uz padarytus veiksmus, prazangas, tai pasekmes veiksmu, kuriuos moterys daro gyvenant si gyvenima su vyru. Isdydumas, vyro zeminimas, paniekinimas viesai, isdavyste, apgaule, lupikavimas, nepaklusnumas, vro ignoravimas… visi neigiami moters gyvenimo aspektai, jie gula i tolimesni moters sielos kelia. Ten aprasyta kiekviena nuodeme, kaip uz ja kencia moteris. Pav, isdidi, aukstai save vertinanti, salta. Ju prirista stacia su antkakliu, kuris jai neleidzia nusilenkti, nes ankaklio vidine vusi visa karstu, astriu dygliu, kurie kiekviena syki pasilenkus isminga i kuna kiaurai per oda. Ten niekas nemirsta, visos isgyvena savo pasekmes ir taip be galo, nes ten laiko nera. Taip, Harono valtis, kuri gabena nusidejusias sielas i pragara, ji gerokai platesne ir ilgesne, kitaip nesutalpintu tiek nusidejusiu. Tai be galo liudna ir niekaip nei kuriai nepadesi.