Mano bendradarbis mane guasdamas sako: …tu neturi seimos vaiku merginos …
Na pasiklausius jo yra dvi iseitys:
1. ysijausti i jo paguada ir apsizliumti ir jaustis blogai
2. Dziaugtis gyvenimu kury turiu, laisve, galimybe daryti ka tik noriu
Mano kolega turi seima, tevus, uasvius, zmona, vaikus, nama, volvo, suni ir t.t,
Bet dukra iki ausu ysimilejus Stockholmo narkomana, uasvene tiesiogine skrandzio zaizdos priezastis, santykei su zmona : …yra kaip yra gerai kad negriuna… , ekonomine situacija bankas del paskolu lipa ant kulnu vos per plauka issisuka papildomai uzdarbiaudamas.
Todel as apkabinau karstai savo kolega ir is sirdies jam padekojau uz jo supratima ir paguada
- aciu kad tu esi , pasakiau jam, bet vien tik tam kad jis pats geriau pasijustu nes tikrai kad nenoreciau su jua keistis vietom.
Pasakiau jam gal kadanors ir man laime nusisypsos ir as turesiu seima nama vaiku ir t.t.
Manau nevisada yra gerai sakyti tiesa , kartais geriau kai zmones girdi tai ka jie nori isgirsti.
Beto betkokioi situacijoi yra ”dvi medalio puses”.
Manau ta pacia vienatve zmones suvokia skirtingai: jauniem tai nera draugu, vyresniem tai nera seimos. Bet juk betkokioj situacijoi visada kazko nera ir kazko yra (dvi medalio puses).
Puse taures vyno: - puiku! nudziugo optimistas
- gaila kad puse kazkas jau nugere dadejo pesimistas
As renkuasi buti realistas ir suvokti abi puses todel manau nera nei geriau nei blogiau tiesiog tai yra kitaip