Pažvelkit kitomis akimis (Page 3 of 4)

Na ką, pasakyti, jog atvažiuoti gali ne ilgiau kaip dviem - keturiom dienom buvo paprasčiau, nei tikėjausi(smagu, kai turi gerą tėtį, kuris gali patarti ką ir kaip pasakyti) Išklausė tyliai, bet kamantinėjo ar nesusiradau draugo (tikriausiai reikėjo pasakyti, kad susiradau)
Ką gi, sutrumpinau  laiką (tikiuosi) ir kol kas nėra nei vieno, kuris ant manęs už tai pyktų.

Visi trys vaikai jo? Ir kai jie atsirado tau su juo viskas buvo gerai? o dabar blogai? Gyvenime yra ne vien noriu ar nenoriu kita kart tenka susitaikyti su reikia. Buk su juo.

Beje. Suvalges per diena tik pyragaiti vaikas nuo to bus tik sveikesnis ir zinos koks skanus pyragaitis kai esi nevalges

Isvis beda tai pas Jus madam sitoj situacijoj gan didele. Kadangi tema praso pazvelgti kitomis akimis, tai zvelgiu ir manau, jog visoje toje bedoje suo yra pakastas kazkur giliau. Kazkur ties charakteriu, auklejimu, gyvenimo supratimu ir manyciau abieju neiskirtinai jusu ar jo. Nors kas man dabar labiausiai kimba uz akiu, tai yra Jusu norai. Man yra sunkiai suprantama kaip taip iseina, kad zmones gyvena kartu, susilaukia vaiku ir ne vieno ir staiga gyvenimas kartu pasidaro tiek neimanomas kad reikia baisiniai nekest ir issiskirt. Nors tiesa pasakius tai aplink mane tokiu pavyzdziu apstu.
  Bendradarbis gyveno 10m su zmona pas ja namie su dukra, jis dirbo komandiruotese, viena diena grizo namo ir jinai ji isvare i gatve. Pazystamas turejo zmona gyveno desimt metu susilauke dvieju vaiku, dabar jau desimt metu skiriasi. Pazystamo tevai turi du vaikus, skiriasi jau 13 metu. Kaimynai gyvena kartu nezinia del ko abudu viens kito nekesdami, turi dukra. Kaimynas turi du vaikus, zmona pasiunte ant triju raidziu, dabar eina per mergas (45m) ir t.t.... burp...
  Mano tevai per gyvenima ejo per daug klaidingu keliu... susitiko... atsiradau as. Is tevo pasakojimu suprantu kad meiles nebuvo. Mama teva ir myli ir nekencia. Bet gyvenam savam katile ir dekui tevui uz tai kad nepabego nuo mamos per antra pasimatyma. Jie kartu jau 30m.
  Apibendrinkim jusu padeti turint mano patirty pridedami mano tevo pamoksla, kad gyvenime norus reikia nustumt i sali ir ziuret kas yra privaloma ir pridedami mano supratima.
-Pirma Reikia galvot pries darant, nemeluot ir nepasiduot gailesciui...
-Antra Jei negalvojai, melavai ir gailejai daznai nutinka ne taip kaip NOREJAI.
-Trecia Jei nutiko ne taip kaip norejai, reiketu analizuoti del ko taip nutiko. Greiciausiai del to kad negalvojai, melavai arba ...
-Ketvirta Ir jeigu Tu jau turi pasekmes del negalvojimo, melavimo, gailejimo tada turi atsakyti savo gyvenimo kaina. T.y. pamirsti norus ir pan. Tai yra atsakomybe. O jeigu visgi nenorite pamirsti noru tada galite rinktis kita varianta - gyventi inoringai ir gadinant i Jus dejusiem viltis asmenim gyvenima, kas is mamos puses yra visiskai nemamiska

Kas del valgymo, tai nuo 13 metu tevas vezdavosi mane kas vasara i darba kiekviena diena. Valgyt daznai pamirsdavo paimt, o gal specialiai neimdavo. Pamenu viena diena taip norejau valgyt, kad buciau suvalges arkly Megdavau as tam darbe po paliktus sunkvezimius landyt ir atsimenu viename radau batona, atsilauziau gabala, galvodamas kad ji kas nors pasidejo, ir suvalgiau. Dieve koks jis man skanus buvo... mmmmm

Gal kitiem vaikam tai butu neinauda, tas teisybe.

O kodel tu neturi but ta blogiete? Juk pagal tavo dudele yra šokama. Tu uzsakai muzika, todėl tu ir esi blogiete, kai muzika groja netinkama. Jis nori atvažiuoti vos pasitaikius progai, bet tu esi ta kuri neleidzia, ryšium su tuo, tu prisiimi ne tik teise spręsti, bet ir to pasekmes (būti blogiete vaiku akyse). Kol vaikai maži, jų akyse blogis tai mažas. Vat kai vaikams bus po 15 metu, bus sunkiau. Juk blogos mamos nebūtina klausyt.

Sita tema dauk kam yra gana skaudiir labai dauk seimu gyvena kartu tik del vaiku,ir tap be meiles ir bendravimo  nugyvena visa gyvenima stengdamiesi kuo reciau vuenas kita matyti, Gerai, jeigu kuris is tevu turi kazkoki uzsiemima, ar darba toki, kad i namus grysta velai, arba dirba komandiruotese, tai dar semoje gyvena ilgiau, o jeigu susitinka daznai tada prasideda savitarpio trintis, barnei del kiekvienos smulkmenos, ir tada lieka tik vienintele iseitis skirtis,kad vaikams butu ramesnis gyvenimas,o vaikus privalo auginti ir aukleti audu tevai ir negyvendami po bendru stogu. Mano gyvenime atsitiko panasus atvejis.Apsizenijau 17 metu,pirma dukra gime, man buvo sukake tik 18 metup.po metu gime antra dukra. ir nuo to tik gyvenome po vienu stogu ir del dukteru, ir meiles jokios isvis nuo pat pradzios nebuvo,o zenijomes tik is reikalo , taip gyvenu ir dabar  sulaukes savo 75 metu,Toks gyvenimas yra PRAGARAS abiem,ir kiek tokiu seimu gyvena tai sunku pasakyti

Man atleidimo nereikia, jo neieškau. Ieškau sprendimo, galbūt to, ko nematau (tik jau ne gyvenimo vėl kartu). Tai jau praeitas etapas.
Šiaip įdomu, iš ko sprendžiama, kad apgavau vyrą ir sugrioviau šeimą?

Niekas juk nesiskiria šiaip sau. Jei būčiau galėjusi gyventi NORMALŲ gyvenimą su tuo vyru, čia nebūčiau rašiusi. O gyventi kartu tikrai nesiruošiu, pasirinkau mažesnę iš dviejų blogybių. Vaikam daug geriau normalūs tėvai, kai dėl pastovių nesutarimų niekas ant jų neišsilieja. Kai jie nebūna nereikalingi, jei susipykta su antrąja puse. Žmogaus kantrybė nėra begalinė. Nejaučiu skirtumo augindama vaikus viena. Net ir su juo, auginau juos viena. Jo pagrindinis įnašas, apkabinti kurį nors ir pabučiuoti, kada jam to norisi. Dabar morališkai lengviau ir niekas neprikiaulina pastoviai aiškindamas, kad ilsisi.
Žinai, dar jei uždirbtų ir pilnai išlaikytų šeimą, tuomet tebūnie, pagyvenčiau, kaip sakai, dėl vaikų ir išlaikyčiau tą pilną šeimą, kad ir kokia ji sukirmijusi bebūtų. Bet kai aš turiu ir dirbti ir vaikus auginti ir dar namie ką nors pati taisyti, nes jis ilsisi, tai kam to reikia. Tikrai nenoriu aiškintis dėl ko išsiskyrėm. Ne pirmas kartas, kai žada man, kad viskas bus kitaip, nebesiklausau ir nebesiklausysiu. Užtenka jau.
Mano tėvai irgi nelabai džiaugiasi, kai vaikų tėtis pas juos atvažiuoja. Nes jis ten įvedinėja savo tvarką ir mano tėvams aiškina ką daryti. Kai pati išgirdau jį kalbant su mano mama kaip su tarnaite, tai jam pasakiau, kad daugiau to nebūtų arba jis bus tiesiog ten nelaukiamas ir negalės atvykti.
Kodėl jums žmonės taip sunku patarti kažką dėl paprasto bendravimo, kodėl iš karto kišat gyvenimą kartu? Aš tiesiog noriu rasti sprendimą dabartiniam bendravimui

Vat apie viską sita turėjai galvot pries gimdydama, o ne po. Patarimo nera ir nebus. Už klaidas reikia mokėt. Klaida ne vaikai, o zmogus nuo kurio juos gimdei. Dabar mokek savo kančia. Jis turi teise juos matyt kada nori, o burnos jam neuzkisi, tad teks klausytis jo sapalioniu. Stiprybes.

O man visa šita istorija atrodo tikrai ne iki galo papasakota, galbūt net esmė nutylėta. Yra mylintis vyras, kuris myli vaikus, bet jis kažkuo taip atstumia, kad net matyt nenori...Tik svajok apie tokį..... Ne taip čia kažkas, oi, ne taip... Šiaip jau tokioje istorijoje reikėtų ir antrą pusę išklausyt, bet tai šiuo atveju neįmanoma (kaip suprantu).

Kaip neturinti (bet vis dar besivilianti turėt) savų vaikų, turbūt nelabai galėčiau patarinėt, bet... Na bent jau mano akimis protingiausia būtų daryt taip: leidi vaikams su juo susitikinėt, pati nedalyvauji. Taip, jis turi apsistot ne pas tave. Bet jei vis dėlto ir pas tave, tau tikrai nėra reikalo bėgt iš namų - juk tai TAVO namai, jis ten tik svečias. Na aš niekaip nesuprantu, kas turėjo nutikt, kad nebegalėtum net jo buvimo šalia pakęst. O dėl vaikų bijot nematau jokio reikalo. Sakai, įskaudins, dar ką negero padarys? Tai betgi kad rašai, jog jis juos myli. Mylintis tėvas vaikų neturėtų skriaust. Susipyksta? Sakyčiau, natūralu. Pliaukštelės per sėdimąją? Na ir kas? Be to, kaip supratau, tai ir vaikai tėtį myli. Pasipyks - ir vėl mylės. O išvis neleist susitikinėt būtų pernelyg žiauru ir jo, ir vaikų atžvilgiu. Ir tuo nepelnytum vaikų meilės. O neapykantos - tai jau tikrai. Vaikai ne kvailiai - atsirinks, kas ir kaip. O dabar kaip ir nematau problemos - jie turi ir tėtį, ir mamą, tik niekaip nesupranta, kodėl mamai tėtis toks bjaurus.
Nežinau, ar reikėjo tau išvis pasakotis, jei toli gražu ne viską nori pasakot. Dalis nuslėptos (turbūt tau nepatogios) tiesos - ir paveikslas atrodo ir nepilnas, ir iškreiptas. jei turi ką slėpt - gal geriau neatviraut tik iš dalies, nes bus taip, kaip yra dabar - mes bejėgiai ką nors protingo patart.