Hm. Gera tema. Kažkaip šiuo klausimu dažnai mano nuomonės susikerta... Galbūt todėl, kad augau tarp vyriokų vyresnių (brolis, kaimynai, draugės broliai) ir vis matydavau tą jų pasiruošimą susitikinėjimų ir šiaip paskui pataukšdavom apie tai... ir ką suvokiau ir sau užfiksavau, kad vaikinas tai ar mergina, pinigai niekam iš dangaus nekrenta. Ir vos tik prasidėjus tiem vaikščiojimams visad vengdavau leidžiama už mane mokėt. Ir žinoma, vis išgirsdavau, esą aš vaizduojanti labai emancipuota mergina, ir visai be reikalo... kartais tai virsdavo į smagią diskusiją... O dabar ,kaip sako, gyveni ir mokaisi : suvokiau, kad taip, pinigai niekam nesimėto, todėl nereikėtų laukt ir tikėtis kad man, kaip merginai viskas turėtų būt dovanojama, apmokama ir panašiai (pažįstu ne vieną taip manančią), tačiau iš to daryti tragedijos irgi neverta, nes kai kurie vaikinai tai laiko garbės reikalu. Tada daug geriau žaviai nusišypsot ir padėkot, užuot daug diskutavus ir apkraunant visą tai.
Manau, gan teisingai sakoma, kad aplinka diktuoja savo. Ir čia dabar jau visad suvokiu, kad galima labai lengvai pasiekt konsensusą nebrėžiant griežtų ribų. Ypač jei tai tik pašnekesys prie puodelio arbatos ar kavos... Šypt.