[ Uždaryta ] ....vaikinai kuriantys eilias... (Puslapis 9 iš 12)

Aušra, 15 parašė:

nu manau kad visi kurie kuria tokie yra

patikek ne visi pazystu daug kurianciu ir tikrai nevisi kuria is sirdies ar yra jausmingi ir atviri

man tj nepatinka tokie romantikj kurentys ejles...

Sedziu…
Akyse - ezeras…
Ezeras, kuris isklause musu problemas…
Kuris tylejo ir atleido…
Tai musu ežeras…
Masinos kapotas šiltas…
Ezere trukineja ledas…
Trukinėja kaip ir mano širdis…
Klausimai.
Kodel…Uz ka…Kaip …Kam…Kas…
Beprasmiai ir bereiksmiai kaip ir mano vienatve…
Kaip viltis, neleidzianti paluzt…
Kiek as galiu?
Ir kodel as galiu?
Toli tyloje dainuoja Seal’as…
Mintyse dar girdziu Tavo balsa…
Dar jauciu Tavo bucinius…
Dulksna…Ji visiskai manes negasdina…
Gal netgi prablasko…
Dar jauciu Tavo galva ant savo peties…
Uzsimerkiu…
O gal as ir nebuvau atsimerkes?
Gal as visalaik buvau uzsimerkes?
Gal Meile ir yra naktis…beribe tyli ir nenuspejama naktis…
Uzplusta prisiminimai…
Jura…
Jura, kuri mus taip suartino,
Kuri neleido tylet, kuri viska mate ir jaute…
Vejelis draiko Tau plaukus…
Juros bangos glosto Tavo kojas…
As…
Sypsaus…
Pasakoju bereiksmes istorijas…
Gal geriau patylet?
Bet tyla nieko neissprendzia…ji moka tik skaudint…
Tu begi per smeli…begi kazka linksmai krykstaudama…
Gera matyt Tave tokia…
Apkabini mane-jura pasisiausia…
Ji rusti ir viska jaucia…
Bet jau per velu…
Surios bangos paliecia mano skruostus…
Bet jos neistengs nuplaut mano asaru…
Jos tyresnes ir tikresnes nei jura…
Saltis, persmelkiantis visa kuna…
Gal taip ir geriau…
Jauciuos toks mazytis ir pazeidziamas…
Man to ir reikejo..tame ir yra visa stiprybe, kad as dar suvokiu, kas as toks esu…
Ant tilto neimanoma but…
O as taip norejau pamatyt jura…
Visa kelia galvojau apie Tave…
Atradau begales klausimu ir begales skaudziu atsakymu…
Slapia…
Jau noreciau pabegt…
Bet as cia ne tam vaziavau…
Zvelgsiu tiesiai baimei ir skausmui I akis ir sypsosiuos…
Sypsosiuos, nors salancios asaros draskys skruostus…
Patikek…as vel verkiu…
Siaubas, koks as istizes palikau…
Kaip as pasikeiciau…sulauziau visus savo nusistatymus…
Noreciau pykt ant Taves, bet nemoku…
Tu melu paslepei veida, bet asaros pasake tiesa...
Myliu Tave…
Myliu, o kodel ir kam…nezinau…
Dulksna gula ant mano verkiancio veido...
Gula ir sala...sala i ledo geles...
Geles, kurios cia pat duzta ir tirpsta, paliestos mano asaru......
duzta kaip ir kristoline ateities vizija...
Vizija, kuria mes kureme...
Meiles nera...kartoja man jura...
-tylek! visa gyvenima guli viena...
Meiles nera pakartoja mano sirdis...
Negi ir ji priesinas man?
Meiles nera vis dazniau kartoja mano lupos...
Nera nera nera...Jau kvatoja mano balsas..
Kodel? KODEL NIEKS MANES NENORI ISGIRSTI?
As taip toli nuo namu...
toli nuo Taves...ir negaliu but arciau...
Kodel as vienas? Kodel salta, kodel lyja, kodel???
kas bus rytoj?
Vel, einant gatve juoksis medziai?
Vel snaiges badys savo saltais pirstais?
Vel lies mano akis, lupas, plaukus...
Lies taip, kaip kazkada lietei Tu...
tik saltai...

rytojus neishaush...

Audrius, 16 parašė:

manau kaip tik mum svarbiau islieti skausma is sirdies ir viska keisti ir veiksmais ir mintimis

as irgi tuo tikeciau, nes as parasau po eilerasti irgi tik tada, kai man liudna, ar siaip kokia nesamine.. parasau, ir tarsi nusivalau blogas mintis, viskas pasikeicia