81

Re: sava kuryba...

Nijolė, 20 пишет:

del ko :? del zmogzudystes ar del ko?

"...du draugai ir viena mergina..."
draugo zmogzudyste del to jog jis nusikabino kurinio "as" mergina o poto sazines grauzatis del neapgalvotu veiksmu

82

Re: sava kuryba...

o, Audriau, tai as dar visai gerai gaudausi tada tuose eilerasciuose :::920 dar neatitrukus nuo visu tu...

83

Re: sava kuryba...

o sita pakeisiu truputi, nes reikia..
-------------------
gabalėlį dangaus į rausvą tolį nešu
ir saują žvaigždžių norėčiau delne ištirpdyti
aš lyg mažas vaikas žolėn rankutes tiesiu
ir trokštu čia krentančią rasą išvysti,

pajausti, kaip teka vanduo lapeliu
ir baigęs kelionę subliūkšta...
sustoti... ir žvelgti svajingu žvilgsniu..
tikėti, kad meilė nedūžta..

84

Re: sava kuryba...

grazu nijole.............. liabai grazu smile

85

Re: sava kuryba...

"Pasaka arbatos puodelyje"

Dar vienas lietaus lašas nukrinta iš dangaus… Man nepatinka lietus. Tylus barbenimas į palangę taip lyg ir nori man kažką priminti. Ką? O kad galėčiau sužinoti ... Bet staiga dangus pragiedrėja ir pro mažą plyšelį skverbiasi šilti saulės spinduliai. Viskas nušvinta, o mano veide apsilanko šypsena. Šypsena - atveria kelius į pačius nuostabiausius potyrius. Kiek daug gražaus ir gero mes vis dėlto turime,kiek daug galime pajausti. Juk  gėlių kvapas gali svaiginti labiau už gerą vyną, tačiau tikrai nelabiau nei saldus bučinys. Artumas, švelnumas, šiluma... Juk kiekvienam to reikia. Bet ar visi tai turime? Daugiau ar mažiau kiekvienas.. Svarbu tai kaip į viską pažiūrėsi. Svarbu kada sau šį klausimą užduosi.
O taip. Tai mėtų aromatas. Švelnus ir svaiginantis aromatas ir mano mažyčio spalvoto arbatos puodelio. Už lango šalta, o aš laikau rankose karštą puodelį, kuris man duoda daugiau šilumos nei bet kuris sutiktas žmogus gatvėje. Šalti, niūrus, abejingi veidai ir žvilgsniai. O reikėtų juk tiek ne daug – vienos šypsenos, kuri sušildytų ir niūri diena prašviesėtų.
Mano žvilgsnis sustoja, rankos sušyla, giliai įkvepiu ir atsidūstu... Mano galvoje gimsta vaizdai. Tai lyg pasaka – graži pasaka, sutelpanti arbatos puodelyje. Švelnus aromatas mane nuneša ten, kur taip šilta ir gera. Kur mano pečius tvirtai apkabina stiprios rankos, ir aš jaučiuosi tokia pažeidžiama, o kartu ir tokia saugi. Jaučiu šilumą, artumą, meilę ir gėrį, jaučiu saugumą ir palaimą. Mano pilvą kutena šimtai tūkstančių drugelių, o po kūną bėgioja šiurpuliukai, užlieja pasakiška šiluma... Tuomet suprantu, kad tai tebuvo dar vienas arbatos gurkšnis... Mano mintys sugrįžta atgal, o už lango dangus ir vėl apsiniaukė... Pradėjo lašnoti... O tai tebuvo - pasaka arbatos puodelyje....

86

Re: sava kuryba...

Atsisėdu prie lango aš viena

Ir galvoju nejaugi aš prakeikta...

Ir skruostu nurieda ašara maža

Nejaugi, tai laimė mana?

Mintys neramios lyg jūroj audra

Prakeiktas likimas todėl aš viena...

Širdį uždaro tylumo svaja

Ir atrodo, kad visko gana...

Atveriu savo sielą, kad pasiimtum mane

Nejaugi tik šito verta?

Staiga išdidumas lyg vaikas pagauna mane...

Gyvenimo kelią atrasi staiga...

Pajutęs, kad skausmas jau žudo tave.

Atsistosiu, gyvensiu ir būsiu laiminga,

Nes šito esu tik verta,

Nušluosčiusi ašarą savo veide

Pajuntu, kad jau visko gana...

87

Re: sava kuryba...

Karolina, 16 пишет:

Atsisėdu prie lango aš viena

Ir galvoju nejaugi aš prakeikta...

Ir skruostu nurieda ašara maža

Nejaugi, tai laimė mana?

Mintys neramios lyg jūroj audra

Prakeiktas likimas todėl aš viena...

Širdį uždaro tylumo svaja

Ir atrodo, kad visko gana...

Atveriu savo sielą, kad pasiimtum mane

Nejaugi tik šito verta?

Staiga išdidumas lyg vaikas pagauna mane...

Gyvenimo kelią atrasi staiga...

Pajutęs, kad skausmas jau žudo tave.

Atsistosiu, gyvensiu ir būsiu laiminga,

Nes šito esu tik verta,

Nušluosčiusi ašarą savo veide

Pajuntu, kad jau visko gana...

labai grazu... tik nepamirsk jog kuryboje rimuojasi ne vien a su a ar a su e.... smile
p.s cia mazyte pastabele

88

Re: sava kuryba...

joa, labai grazu :::920 bet tos galunes ..Audrius teisus wink

89

Re: sava kuryba...

na cia ne mano kuryba, drauges, bet man grazu smile

Bespalvis lašas nuriedėjo skruostu,
Pravirko žemė ir dangus,
Lietaus lašai barbena tau į lango stiklą,
O aš pavargusi į nežinią einu...
Žmonių nėra – visi jie bijo,
Sušlapt, paslyst, paskęst baloj,
Prispaudę veidus stovi prie vitrinų –
Visi jie laukia kada gi lyt nustos...
Galėčiau verkti aš dabar ilgai –
Juk žmonės nesupras, kur ašaros,
O kur lietaus lašai...
Tik aš jaučiu, kai ašara beprotiškai sūri
Nurieda veidu, pasiekia lūpas...
Ir pranyksta susimaišiusi su lietumi...

90

Re: sava kuryba...

geros geros eiles smile patiko man big_smile gal kas man sukurtu kokia big_smile

91

Re: sava kuryba...

Sunku paaiškinti tai,
Mano mintys plaukia kaip laivai
audringoj juroj..
Tai – jausmai.
Bandžiau paskandint alkoholy Aš visa tai,
bet meile stipresni sparnai, prasiblaivai.
prieš akis vėl tie vaizdai,
kai būdavo kartu gerai.
prisimeni ta diena kai sakei kartu mes busim amžinai?..
padėjęs ranką ant peties žiūrėjai ir verkei.
Prisimenu kaip jaučiaus ką sakiau ir ką dariau..
ašarotom akim dabar aš tau šias eiles rašau..
ir visa tai dedikuoju tik tau.. bet, deja, tik dabar supratau,
kad per vėlai tai darau, per vėlai tai darau..
Tik fiziškai tavęs nėra šale.. 
Tačiau mano mintyse tu čia kaip ir tą dieną kai pirmą kartą pamačiau tave..
Kaip tas laikas kai buvome drauge.. tu visa laika mano mintyse..
Mano širdyje.. visa laika liksi amžinai joje..
visa laika mano mintyse, mano širdyje..

Praėjo metai jau kai paskutinį kartą mačiau tave
Nors kiekvieną naktį aplankai mane sapne,
Kuriame kartoji, kad viskas bus gerai..
ir taip kiekvieną rytą keliuosi su mintim, kad pas mane tu sugrįši.
Kaip sako viltis juk miršta paskutinė..
Tai gerai..
nes dar nė karto manęs ji nenuvylė
nors tavo dovanotos gėlės jau nuvyto..
Aš eisiu miegot ir lauksiu kito ryto..
gal kada nors duris atidarius tavo veidą išvysiu
Skruostu ašara jau nusirito..
už lango triukšmas dingo..
miestas apgaubtas nakties tarsi sustingo..
Pats laikas būtų jau keliaut y miego karalystę pas tave..
kad galėčiau pasilikti aš amžinai..
miego karalystėj pas tave..
visa laika..

Esu aš žudoma vijurku,
kai dieną pakeičia naktis..
aplinkui viskas skęsta tamsoje,
Apgaubia viska nežinia..
susimąstau kodėl aš vis dar čia
Juk ką tik viskas buvo taip gražu.. mano akiai malonu..
Ir štai tas gongas skelbianti paliaubas
Po biški nuo manęs kažkas jau traukias..
tas žmogus kuris tikrai turėtų pasilikti.. negali jis pabėgti..
Nebūna taip, kad viska pakeičia viena diena
Sėdėdama vienutėj susimąstau ir apima man vėl nuotaika liūdna..
Grimztu aš y bedugne neturėdama už ko užsikabinti..
Praradus viltį..
Dar vakar juk visi mano keliai nukloti rožėm buvo..
Šiandieną viskas, rodos, ėmė ir pražuvo..
Užteko vieno šūvio, vieno peilio dūrio
Ir aš nokaute..
Stovėdama kampe svarstau savas klaidas..
Bet, rodos, ju nebuvo..
O gal tiesiog  nepastebėdavau
Save nuteikdavau šauniai..
Juk viska ką darau yra gerai..

Dar vakar supratau, kad gyvenimo aš negalėsiu nusipirkti..
paskutinę viltį pakelės vaiduokliui išsipirkti..
Už ateiti kurią statydama..
Galvojau - bus tikrai geriau..
Bet kuo toliau i sūkurį aš patenku..
Be mylimų draugų ir be veidų.. be veidų..


Ir be veidu..
kuriuos buvau įpratus aš matyti..
Karts nuo karto jie man atsibosdavo..
Ir skrosdavau skersai..
akių keliais kuriais keliaujame kai norime pabėgti, išsirėkti..
Y tuščia lapą tai darau šį vakarą..
Tikėdama, kad liks tik pasaka
ir tik laiminga pabaiga padėsi parašyti man..
Nes tik su tavo norais man bus gyventi gera.. čia gyventi!
Apie mirtį negalvodama galėsiu atsisėsti.. be dėkodama..!
:::818:::215

92

Re: sava kuryba...

Eglė, 14 пишет:

Sunku paaiškinti tai,
Mano mintys plaukia kaip laivai
audringoj juroj..
Tai – jausmai.
Bandžiau paskandint alkoholy Aš visa tai,
bet meile stipresni sparnai, prasiblaivai.
prieš akis vėl tie vaizdai,
kai būdavo kartu gerai.
prisimeni ta diena kai sakei kartu mes busim amžinai?..
padėjęs ranką ant peties žiūrėjai ir verkei.
Prisimenu kaip jaučiaus ką sakiau ir ką dariau..
ašarotom akim dabar aš tau šias eiles rašau..
ir visa tai dedikuoju tik tau.. bet, deja, tik dabar supratau,
kad per vėlai tai darau, per vėlai tai darau..
Tik fiziškai tavęs nėra šale.. 
Tačiau mano mintyse tu čia kaip ir tą dieną kai pirmą kartą pamačiau tave..
Kaip tas laikas kai buvome drauge.. tu visa laika mano mintyse..
Mano širdyje.. visa laika liksi amžinai joje..
visa laika mano mintyse, mano širdyje..

Praėjo metai jau kai paskutinį kartą mačiau tave
Nors kiekvieną naktį aplankai mane sapne,
Kuriame kartoji, kad viskas bus gerai..
ir taip kiekvieną rytą keliuosi su mintim, kad pas mane tu sugrįši.
Kaip sako viltis juk miršta paskutinė..
Tai gerai..
nes dar nė karto manęs ji nenuvylė
nors tavo dovanotos gėlės jau nuvyto..
Aš eisiu miegot ir lauksiu kito ryto..
gal kada nors duris atidarius tavo veidą išvysiu
Skruostu ašara jau nusirito..
už lango triukšmas dingo..
miestas apgaubtas nakties tarsi sustingo..
Pats laikas būtų jau keliaut y miego karalystę pas tave..
kad galėčiau pasilikti aš amžinai..
miego karalystėj pas tave..
visa laika..

Esu aš žudoma vijurku,
kai dieną pakeičia naktis..
aplinkui viskas skęsta tamsoje,
Apgaubia viska nežinia..
susimąstau kodėl aš vis dar čia
Juk ką tik viskas buvo taip gražu.. mano akiai malonu..
Ir štai tas gongas skelbianti paliaubas
Po biški nuo manęs kažkas jau traukias..
tas žmogus kuris tikrai turėtų pasilikti.. negali jis pabėgti..
Nebūna taip, kad viska pakeičia viena diena
Sėdėdama vienutėj susimąstau ir apima man vėl nuotaika liūdna..
Grimztu aš y bedugne neturėdama už ko užsikabinti..
Praradus viltį..
Dar vakar juk visi mano keliai nukloti rožėm buvo..
Šiandieną viskas, rodos, ėmė ir pražuvo..
Užteko vieno šūvio, vieno peilio dūrio
Ir aš nokaute..
Stovėdama kampe svarstau savas klaidas..
Bet, rodos, ju nebuvo..
O gal tiesiog  nepastebėdavau
Save nuteikdavau šauniai..
Juk viska ką darau yra gerai..

Dar vakar supratau, kad gyvenimo aš negalėsiu nusipirkti..
paskutinę viltį pakelės vaiduokliui išsipirkti..
Už ateiti kurią statydama..
Galvojau - bus tikrai geriau..
Bet kuo toliau i sūkurį aš patenku..
Be mylimų draugų ir be veidų.. be veidų..


Ir be veidu..
kuriuos buvau įpratus aš matyti..
Karts nuo karto jie man atsibosdavo..
Ir skrosdavau skersai..
akių keliais kuriais keliaujame kai norime pabėgti, išsirėkti..
Y tuščia lapą tai darau šį vakarą..
Tikėdama, kad liks tik pasaka
ir tik laiminga pabaiga padėsi parašyti man..
Nes tik su tavo norais man bus gyventi gera.. čia gyventi!
Apie mirtį negalvodama galėsiu atsisėsti.. be dėkodama..!
:::818:::215


smile grazu... ir miela smile

93

Re: sava kuryba...

audriau aciu.. tavo eiles irgi labai grazios..:)

94

Re: sava kuryba...


Beformis ciferblatas


Beformis ciferblatas, aštrios rodykles
tiksi, tiksi, laika perpjauna per puse
duokit viena puse man, o jei gaila
padalinkim puse dar per puse, noras
dega pamirkyt teptuką i žibalo prilieta
palete, tikiuosi laiko dar paliksit,
nes reikia suraityti viena kita žodį,
netaisyklinga kupletą, todėl kaip raitelė
balnoju laiko tėkmę, kad imti reikia duoti,
tokia tiesa, teko pragaran parduoti prisijaukinta sėkme,
auksu apliejus nukaltas pasagas, rašalu
teplioju modernias pasakas, kur laiko dužiai
duždami dužta, fantazijoms nebėra laiko, dangaus
pamatai lūžta, o lyriniai balandžiai griauna žiemai
sugūžta gūžta, sugūžta gūžta... smile

95

Re: sava kuryba...

Blemba, istikruju niekada nebuvau macius, kad pas mane tik  a ir e rimuojas big_smile aciu, kad atveret akis wink nu tas gal biskuti kitoks bus...

Kažką neaiškaus tolumoj pamatau,
Tai jis..?
Širdis sustoja staiga...
Pagaliau pamatau jo veidą, akis
Ir šypsnį man meta jau jis...

Suprantu, kad turiu bėgt nuo jo...
Kaip maža mergaitė bėgtų nuo vilko...
Nes jis, tik jis
Sugriaus mano likimą,
Sudaužys širdį ir paliks,
Vieną, vieną liūdną ir tuščią,
Kaip škudurą gulintį ant grindų...

Bet nesijuoks ir neliūdės,
Nors gailiai pasakys nepyk, sudie...
Tuomet aš jam atleisčiau,
Ir vėl lyg kvaiša bėgčiau iš paskos...

Bet ne, to nebus!
Mano mintys jau tuščios,
Myliu... Nusigręžiu nuo jo ir einu,
Kur randu gyvenimo prasmę...


96

Re: sava kuryba...

Eglė, 14 пишет:


Beformis ciferblatas


Beformis ciferblatas, aštrios rodykles
tiksi, tiksi, laika perpjauna per puse
duokit viena puse man, o jei gaila
padalinkim puse dar per puse, noras
dega pamirkyt teptuką i žibalo prilieta
palete, tikiuosi laiko dar paliksit,
nes reikia suraityti viena kita žodį,
netaisyklinga kupletą, todėl kaip raitelė
balnoju laiko tėkmę, kad imti reikia duoti,
tokia tiesa, teko pragaran parduoti prisijaukinta sėkme,
auksu apliejus nukaltas pasagas, rašalu
teplioju modernias pasakas, kur laiko dužiai
duždami dužta, fantazijoms nebėra laiko, dangaus
pamatai lūžta, o lyriniai balandžiai griauna žiemai
sugūžta gūžta, sugūžta gūžta... smile


Blem mergyte prisipazink kad cia ne tavo eiles! Dar matai sugalvojo nuplagijuoti pazystamu zmoniu dainuos zodzius hmm// Ir tas pirmas abejoju ar cia jos smile o tas yra KiTaZzz Ft. Bigdeady - Paslepiu Laika! BigDeady partija cia smile nai nai negrazu taip daryti, jai rasai tai rasyk kieno eiles

97

Re: sava kuryba...

Įskaudinau tave... Nepyk, atleisk aš nenorėjau...
Užmiršt tave sau šiandien pažadėjau...

Ir pamačiau kaip leidžias saulė palengva
Taip mano skruostu rieda ašara tava...

Užgęsta paskutinis saulės spindulys
Pražudydamas mūsų dienas...

Nusinešęs vėjas tavo jausmus,
Paliko tik mano norus paikus...

Kažkas panaikino mūsų dienas
Nejaugi tai ji? Tavo valia?

Paliko taip šalta manyje,
Kaip vakarą vėsų kažkieno glėbyje...

Užmigo mano siela pas tave,
Beliko tik tuščia, gražuolė mergina... 

98

Re: sava kuryba...

Aš norėjau tik vieno dalyko... Mylėti tave...
Bet dabar suprantu, kad to nebebus niekada...
Neliūdžiu, suprantu, susitaikiau su tuo,
Kad nemylėsi manęs niekada...
O viena iš tavo... būti nenoriu...
Suprantu tai mano valia,
Kad tavęs nebėra jau šalia,
Bet nebūsi tu mano aistra,
Kai myli kitas ne mane...
Jų raudas girdžiu šaltais vakarais,
Jos myli tave, labiau už save...
Atiduodu tave kitoms rankoms šaltoms,
Kad pamirštum mane ir būtum laimingas su ja...

99

Re: sava kuryba...

Nerealus eilerasciai, visiems stiprybes ir dar didesnio ikvepimo ateityje :::920
Gaila negaliu imest savo, nes viskas sudege kartu su hardu :::851

100

Re: sava kuryba...

Ovydas, 20 пишет:
Eglė, 14 пишет:


Beformis ciferblatas
Beformis ciferblatas, aštrios rodykles
<...>


Blem mergyte prisipazink kad cia ne tavo eiles! Dar matai sugalvojo nuplagijuoti pazystamu zmoniu dainuos zodzius hmm// Ir tas pirmas abejoju ar cia jos smile o tas yra KiTaZzz Ft. Bigdeady - Paslepiu Laika! BigDeady partija cia smile nai nai negrazu taip daryti, jai rasai tai rasyk kieno eiles


Egle, na jau visai .... :? joa, jau tu geriau parasyk, kieno.. as karta parasiau,kad ne mano, nes nesisavinu zmoniu minciu... visai....