[ Uždaryta ] Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada? (Puslapis 1 iš 5)

Linai, kas čia per "memento more" nuotaikos? Niekada nieko nesigaili ir niekuo neabejoja tik tas, kuriam į viską nusispjaut...

Jei tikrai norisi rasti atsakymus į tokius klausimus, tai tik jau ne interneto forumuose jų ieškoti, kur iš esmės renkasi eiliniai piliečiai, "šnekantys" tik tam, kad "šnekėti". Manau, rimtos filosofinės literatūros yra pakankamai (bet, ko gero, Linas ir taip ją skaito, tad kam šita tema?).

Uršule, be abejo gali, bet ir tų pamąstymų lygis bus paprastas.

Uršule,
Gailestis turi vesti į tobulą atgailą. Tobula atgaila galima, kai realiai neperdedant ir įvertinant iki galo įsigilinama ką padariau blogai ar blogo prieš Dievą, ar kitam, ar sau, ar kūrinijai. Suvokiu visas blogo elgesio priežastis (kilo iš mano ar puikybės, ar pavydo, ar šiaip kietaširdiškumo), sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes (pvz. mane įžeidė ir atsakė į blogą dar didesniu blogiu - blogį pakurstė ar atvirkščiai ). Padarau išvadas taip daugiau nebepakartoti, pasimokau. Atsiprašau ir atsatatau pagal išgalias padarytą blogį.

:D:D
o kas yra apologetas ?

žodžiai tie žodžiai... liejos jie lyg iš rago gausybės... gal nebūtinai į viską stengtis įpainiot Dievą?... Kai gyvensi pagal Dievo priesakus ne dėl savo ateities ar praeities, o dėl to, kad taip gyvent geriau ir tau, ir aplinkiniams, tuomet patikėsiu, kad tai tikėjimas, o ne egoizmas. O dalinti save dėl kitų gėrio yra geriausia, kas gali tau nutikti gyvenime... tik gana sudėtinga įveikt tą nuosavo egoizmo kirminą...

Visagalis Kūrėjas yra tik - Dievas. Dievas yra Absoliutus: Meilė, Gėris, Išmintis, Grožis... Jo Galia begalinė - "Amžinas Žodis tampa Kūnu". Jis pirminė tiek medžiaginio, tiek dvasinio pasaulio Priežastis, Tikslas, Lemtis... Jis palaiko bei kuria iš nieko ir be ribų - yra absoliučiai laisvas ir nuo nieko nepriklausomas. Visa kūrinija yra sąlygota ir egzistenciškai priklausoma nuo Dievo.

Dievas yra arčiau manęs nei aš pats. Aš savo dvasinėmis galiomis ir siela turiu poveržį būti amžinas ir laimingas. To pasiekti niekur niekada negalėsiu be savo Kūrėjo.

Gėrio ir blogio problema yra prileista, bet neapspręsta galutinai. Visa, ką Dievas kūrė pradžioje, buvo vien Gera. Dievas panorėjo sukurti tokius kūrinius, kurie būtų panašūs į Patį Dievą. Tai buvo angelai ir žmonės. Angelai grynai asmenys(išskirtinė ir vienintelė dvasinė šerdis-esybės centras)-dvasinės būtybės, turinčios: protą, laisvą valią, Dievo pažinimą. Žmogus taip pat yra asmuo turintis nemirtingąją sielą ir kūną (žemėje laikiną, amžinybėje perkeistą amžiną) dar yra: protas, laisva valia, sąžinė. Pradžioje buvo sukurti angelai ir visi buvo geri. Tačiau dalis angelų išpuiko, panoro prieš Dievo valią tapti dievais ir tada tapo piktosiomis dvasiomis - velniais, kurių vyriausias Šėtonas(skaldytojas) Liuciferis(Šviesos nešėjas). Jie atsiskyrė nuo Dievo ir yra nutrenkti į tamsybes - pragarą. Žmonės(Adomas ir Ieva) taip pat buvo geri ir nieko nestokojo - gyveno rojuje. Tačiau piktoji dvasia(gyvatės pavidalu) sugundė pirmuosius tėvus. Jie nusidėjo, buvo atskirti nuo Dievo ir dabar gimdydami vaikus perduoda paveldimą gimtąją nuodėmę(polinkį į bloga). Iš čia kyla pasirinkimas: už gera ar bloga? Gero šalininkai pagelbint Dievo angelams(jei krikštyti) yra skatinami daryti gera ir kreipti žingsnius į Dangų. Skaistykloje po mirties nusikaltę, bet tikintys bus apvalyti skaistykloje, po kurios pateks į Dangų. Kas sąmooningai renkasi blogį ir nusisuka nuo Dievo bus įtakoti Šėtono ir pateks pas jį - į pragarą. Dangus ir paragaras yra amžini, o Skaistykla laikina.

Vienoks ar kitoks ieškojimas, tikėjimas ir abejonės, pakilimai ir nuopoliai yra kiekvieno žmogaus istorija, per kurią galima atrasti Dievo ženklus - "prisilietimus", palydėjimus. "Matai, Dieve, palei jūrą ant smėlio mano žemiškoje kelionėje buvo tik vienos pėdos momentais, o sakei kad ėjome kartu... Jėzus atsakė - Kai tu jau nepajėgdavai vienas keliauti aš tave nešdavau ant rankų..."

Loreta,
Žinoma, kad Dievas yra Asmuo ir turi Širdį. Tačiau Dievas yra ir Teisingas Teisėjas. Jis pajėgus blogį išrauti su šaknimis, tačiau myli kūrinius ir leidžia jiems patiems pasirinkti, be to, minėti kūriniai puolę angelai yra ir nemirtingi, tai jų naikinti nenaikina, bet laukia kol sugrįš paklydėliai - apsispręs Dievą laikyti Dievu, o save - Jo kūriniais. Kitu atveju pragaras negali išnykti. (čia turinys daugiau protui nei širdžiai)

Esi jautrus žmogus. Nuoširdumas, solidarumas, užuojauta, gailestingumas tau yra vertybės. Tai yra labai gerai ir tikiu, Dievas yra ir Toks. Ten kur parašiau daugtaškį (Dievas yra Absoliutus: Meilė, Gėris, Išmintis, Grožis...) galima prirašyti ir šias vertybes, neapsiriksi...

Dievas neturi jokių rėmų. Gerumas ir gėris kaip toks yra tik savybė ir reiškinys. Kad gėris būtų, yra reikalinga priežastis ir Tas, Kuris palaikytų ir būtų dar daugiau Absoliutus Gėris, t.y. įasmenintas ir visiškai išbaigtas, tobulas be mažiausio blogio šešėlio. Tikėti gerumu, kaip savaime pajėgiu viską apimti ir apspręsti yra tolygu tikėti "laikrodžiu, kuris gali pats save prisisukti, nusistatyti bei neklystančiai amžinai rodyti laiką", bet deja be laikrodininko niekas savaime nesigauna...