1

Topic: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Kas yra tikroji Laimė, kuri nesibaigia? Ar tai kuo gyvenu tikrai gali mane nuvesti į nesibaigiančio džiaugsmo pilnatvę? Ar tai ką man primeta išorėje yra vertybės dėl, kurių galėčiau galvą guldyti? Kaip sulaukti senatvės ir išlikti giedro veido dėl praeities? Ar visuomet pasiruošęs mirčiai - ar ten būsiu vertas amžinojo gyvenimo? Ar tikrai nesigailėsiu rytoj, ką pasirenku šiandien?

2

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

kiekvienas pats sau issirenka vertybes, kuriomis nori tiket ir gyvent. geriausias ir tuo paciu bukiausias atsakymas i daugeli tavo klausimu butu - buk savim. nu ir laime kiekvienas supranta savaip.. kam meilej, kam piniguose, kam gyvenimo saldume, kam adrenaline ir t.t.

vieno recepto nera! individualiai gali patart tik gydytojas smile

3

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Linai, kas čia per "memento more" nuotaikos? :::215 Niekada nieko nesigaili ir niekuo neabejoja tik tas, kuriam į viską nusispjaut... :::305

4

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

bet gailetis per daug irgi nera gerai

5

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Jei tikrai norisi rasti atsakymus į tokius klausimus, tai tik jau ne interneto forumuose jų ieškoti, kur iš esmės renkasi eiliniai piliečiai, "šnekantys" tik tam, kad "šnekėti". Manau, rimtos filosofinės literatūros yra pakankamai (bet, ko gero, Linas ir taip ją skaito, tad kam šita tema?).

6

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

ir paprasti zmones gali pamastyti nepaprastom temom

7

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Uršule, be abejo gali, bet ir tų pamąstymų lygis bus paprastas.

8

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Diva, 34 wrote:

Linai, kas čia per "memento more" nuotaikos? :::215 Niekada nieko nesigaili ir niekuo neabejoja tik tas, kuriam į viską nusispjaut... :::305


Diva, aš ne apie tai. :::201 Suprask, jei žmogus gyvena dorą ir teisingą gyvenimą mylėdmas artimą, jis budi ir pergyvena dėl savo klaidų ir nesėkmių iškart arba bent jau vakare atlikdamas sąžinės apyskaitą. Jei siekia neveidmainiškos broliškos meilės savo aplinkoje ir daro daug gerų darbų patiria daug paguodos ir padrąsinimo taip gyventi toliau. Tada išsiugdęs dorybes ir vis labiau tapdamas šventu senatvėje būna ramus dėl savo praeities. Laisvai gali keliauti susitikti su savo Dievu, nes buvo sau reiklus per visą gyvenimą. Štai kodėl nesigaili save išdalinęs dėl kitų gėrio.
:::700

9

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Uršulė, 21 wrote:

bet gailetis per daug irgi nera gerai

Uršule,
Gailestis turi vesti į tobulą atgailą. Tobula atgaila galima, kai realiai neperdedant ir įvertinant iki galo įsigilinama ką padariau blogai ar blogo prieš Dievą, ar kitam, ar sau, ar kūrinijai. Suvokiu visas blogo elgesio priežastis (kilo iš mano ar puikybės, ar pavydo, ar šiaip kietaširdiškumo), sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes (pvz. mane įžeidė ir atsakė į blogą dar didesniu blogiu - blogį pakurstė ar atvirkščiai :::219). Padarau išvadas taip daugiau nebepakartoti, pasimokau. Atsiprašau ir atsatatau pagal išgalias padarytą blogį.:::731

10

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Aaach... dabar supratau, kam visa tai. Dar vienas tikėjimo apologetas bando parodyti mums teisingą kelią. Gal ir gerai.

11

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Martyna, 19 wrote:

Aaach... dabar supratau, kam visa tai. Dar vienas tikėjimo apologetas bando parodyti mums teisingą kelią. Gal ir gerai.

big_smile:D:D
o kas yra apologetas ?

12

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Aleksandras, 22 wrote:
Martyna, 19 wrote:

Aaach... dabar supratau, kam visa tai. Dar vienas tikėjimo apologetas bando parodyti mums teisingą kelią. Gal ir gerai.

big_smile:D:D
o kas yra apologetas ?

Taigi.. Linas būtų apologetas, o aš - žodynas? ;]
Kiek žinau, tai tas žodis yra sinonimas "gynėjui", "garbintojui", tik, be abejo, skamba nepalyginamai smagiau.

13

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Linas, 36 wrote:
Diva, 34 wrote:

Linai, kas čia per "memento more" nuotaikos? :::215 Niekada nieko nesigaili ir niekuo neabejoja tik tas, kuriam į viską nusispjaut... :::305


Diva, aš ne apie tai. :::201 Suprask, jei žmogus gyvena dorą ir teisingą gyvenimą mylėdmas artimą, jis budi ir pergyvena dėl savo klaidų ir nesėkmių iškart arba bent jau vakare atlikdamas sąžinės apyskaitą. Jei siekia neveidmainiškos broliškos meilės savo aplinkoje ir daro daug gerų darbų patiria daug paguodos ir padrąsinimo taip gyventi toliau. Tada išsiugdęs dorybes ir vis labiau tapdamas šventu senatvėje būna ramus dėl savo praeities. Laisvai gali keliauti susitikti su savo Dievu, nes buvo sau reiklus per visą gyvenimą. Štai kodėl nesigaili save išdalinęs dėl kitų gėrio.
:::700

žodžiai tie žodžiai... liejos jie lyg iš rago gausybės... :::127 gal nebūtinai į viską stengtis įpainiot Dievą?... Kai gyvensi pagal Dievo priesakus ne dėl savo ateities ar praeities, o dėl to, kad taip gyvent geriau ir tau, ir aplinkiniams, tuomet patikėsiu, kad tai tikėjimas, o ne egoizmas. :::a37 O dalinti save dėl kitų gėrio yra geriausia, kas gali tau nutikti gyvenime... :::305 tik gana sudėtinga įveikt tą nuosavo egoizmo kirminą... :::857

14

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Diva, 34 wrote:
Linas, 36 wrote:
Diva, 34 wrote:

Linai, kas čia per "memento more" nuotaikos? :::215 Niekada nieko nesigaili ir niekuo neabejoja tik tas, kuriam į viską nusispjaut... :::305


Diva, aš ne apie tai. :::201 Suprask, jei žmogus gyvena dorą ir teisingą gyvenimą mylėdmas artimą, jis budi ir pergyvena dėl savo klaidų ir nesėkmių iškart arba bent jau vakare atlikdamas sąžinės apyskaitą. Jei siekia neveidmainiškos broliškos meilės savo aplinkoje ir daro daug gerų darbų patiria daug paguodos ir padrąsinimo taip gyventi toliau. Tada išsiugdęs dorybes ir vis labiau tapdamas šventu senatvėje būna ramus dėl savo praeities. Laisvai gali keliauti susitikti su savo Dievu, nes buvo sau reiklus per visą gyvenimą. Štai kodėl nesigaili save išdalinęs dėl kitų gėrio.
:::700

žodžiai tie žodžiai... liejos jie lyg iš rago gausybės... :::127 gal nebūtinai į viską stengtis įpainiot Dievą?... Kai gyvensi pagal Dievo priesakus ne dėl savo ateities ar praeities, o dėl to, kad taip gyvent geriau ir tau, ir aplinkiniams, tuomet patikėsiu, kad tai tikėjimas, o ne egoizmas. :::a37 O dalinti save dėl kitų gėrio yra geriausia, kas gali tau nutikti gyvenime... :::305 tik gana sudėtinga įveikt tą nuosavo egoizmo kirminą... :::857

Dievas sukūrė kuriniją ir žmogų iš didelės Meilės dėl jo paties. Šią Meilę mums žemėje aptemdo įvairios kliūtys (laikinos bėdos ir kančios) bei Dievas sutinkamas tikėjimu per: asmeninę istoriją, sakramentus, maldą ir kt. Tačiau jei galėtume išvysti savo Kūrėją Danguje, paskęsti Jo Veido spinduliuos, nesulaikytume ašarų išdžiaugsmo iš Dėkingumo... :::305
Diva, esi teisi, kad Dievo nemylime jei laikomės Jo dėl išskaičiavimo - ateities ir praeities ar naudos. Aš irgi nenoriu būti savanaudis ir savimyla, bet matyti kuo daugiau laimingų ir besišypsančių veidų. Kad nuskriaustieji ir vilties netekę būtų paguosti, atgaivinti, kad tikintieji ir visi geros valios žmonės rinktųsi kilnias vertybes bei puoselėtų DVASINĘ MEILĘ...:::a51

15

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Visagalis Kūrėjas yra tik - Dievas. Dievas yra Absoliutus: Meilė, Gėris, Išmintis, Grožis... Jo Galia begalinė - "Amžinas Žodis tampa Kūnu". Jis pirminė tiek medžiaginio, tiek dvasinio pasaulio Priežastis, Tikslas, Lemtis... Jis palaiko bei kuria iš nieko ir be ribų - yra absoliučiai laisvas ir nuo nieko nepriklausomas. Visa kūrinija yra sąlygota ir egzistenciškai priklausoma nuo Dievo.

Dievas yra arčiau manęs nei aš pats. Aš savo dvasinėmis galiomis ir siela turiu poveržį būti amžinas ir laimingas. To pasiekti niekur niekada negalėsiu be savo Kūrėjo.

Gėrio ir blogio problema yra prileista, bet neapspręsta galutinai. Visa, ką Dievas kūrė pradžioje, buvo vien Gera. Dievas panorėjo sukurti tokius kūrinius, kurie būtų panašūs į Patį Dievą. Tai buvo angelai ir žmonės. Angelai grynai asmenys(išskirtinė ir vienintelė dvasinė šerdis-esybės centras)-dvasinės būtybės, turinčios: protą, laisvą valią, Dievo pažinimą. Žmogus taip pat yra asmuo turintis nemirtingąją sielą ir kūną (žemėje laikiną, amžinybėje perkeistą amžiną) dar yra: protas, laisva valia, sąžinė. Pradžioje buvo sukurti angelai ir visi buvo geri. Tačiau dalis angelų išpuiko, panoro prieš Dievo valią tapti dievais ir tada tapo piktosiomis dvasiomis - velniais, kurių vyriausias Šėtonas(skaldytojas) Liuciferis(Šviesos nešėjas). Jie atsiskyrė nuo Dievo ir yra nutrenkti į tamsybes - pragarą. Žmonės(Adomas ir Ieva) taip pat buvo geri ir nieko nestokojo - gyveno rojuje. Tačiau piktoji dvasia(gyvatės pavidalu) sugundė pirmuosius tėvus. Jie nusidėjo, buvo atskirti nuo Dievo ir dabar gimdydami vaikus perduoda paveldimą gimtąją nuodėmę(polinkį į bloga). Iš čia kyla pasirinkimas: už gera ar bloga? Gero šalininkai pagelbint Dievo angelams(jei krikštyti) yra skatinami daryti gera ir kreipti žingsnius į Dangų. Skaistykloje po mirties nusikaltę, bet tikintys bus apvalyti skaistykloje, po kurios pateks į Dangų. Kas sąmooningai renkasi blogį ir nusisuka nuo Dievo bus įtakoti Šėtono ir pateks pas jį - į pragarą. Dangus ir paragaras yra amžini, o Skaistykla laikina.

Vienoks ar kitoks ieškojimas, tikėjimas ir abejonės, pakilimai ir nuopoliai yra kiekvieno žmogaus istorija, per kurią galima atrasti Dievo ženklus - "prisilietimus", palydėjimus. "Matai, Dieve, palei jūrą ant smėlio mano žemiškoje kelionėje buvo tik vienos pėdos momentais, o sakei kad ėjome kartu... Jėzus atsakė - Kai tu jau nepajėgdavai vienas keliauti aš tave nešdavau ant rankų..."

16

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Dievui nera nei blogo,nei gero. Tai zmoniu ismislas,nes Dievas nieko nesmerkia. Jis leidzia klysti.O kai buna be galo sunku,jis verkia drauge...

17

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Loreta, 41 wrote:

Dievui nera nei blogo,nei gero. Tai zmoniu ismislas,nes Dievas nieko nesmerkia. Jis leidzia klysti.O kai buna be galo sunku,jis verkia drauge...

Loreta,
Žinoma, kad Dievas yra Asmuo ir turi Širdį. Tačiau Dievas yra ir Teisingas Teisėjas. Jis pajėgus blogį išrauti su šaknimis, tačiau myli kūrinius ir leidžia jiems patiems pasirinkti, be to, minėti kūriniai puolę angelai yra ir nemirtingi, tai jų naikinti nenaikina, bet laukia kol sugrįš paklydėliai - apsispręs Dievą laikyti Dievu, o save - Jo kūriniais. Kitu atveju pragaras negali išnykti. (čia turinys daugiau protui nei širdžiai)

Esi jautrus žmogus. Nuoširdumas, solidarumas, užuojauta, gailestingumas tau yra vertybės. Tai yra labai gerai ir tikiu, Dievas yra ir Toks. Ten kur parašiau daugtaškį (Dievas yra Absoliutus: Meilė, Gėris, Išmintis, Grožis...) galima prirašyti ir šias vertybes, neapsiriksi...

18

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

na as kuo toliau cia skaitau, tuo labiau tvirteja mano nuomone >> dievo nera.. yra geris. ir mes, zmones tikim gerumu, taciau ta geruma talpinam i dievo remus..

19

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Nijolė, 21 wrote:

na as kuo toliau cia skaitau, tuo labiau tvirteja mano nuomone >> dievo nera.. yra geris. ir mes, zmones tikim gerumu, taciau ta geruma talpinam i dievo remus..

Dievas neturi jokių rėmų. Gerumas ir gėris kaip toks yra tik savybė ir reiškinys. Kad gėris būtų, yra reikalinga priežastis ir Tas, Kuris palaikytų ir būtų dar daugiau Absoliutus Gėris, t.y. įasmenintas ir visiškai išbaigtas, tobulas be mažiausio blogio šešėlio. Tikėti gerumu, kaip savaime pajėgiu viską apimti ir apspręsti yra tolygu tikėti "laikrodžiu, kuris gali pats save prisisukti, nusistatyti bei neklystančiai amžinai rodyti laiką", bet deja be laikrodininko niekas savaime nesigauna...

20

Re: Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada?

Dvasia. Medžiaginis pasaulis negali būti tikslingas savaime(atsitiktinis) tad turi būti palaikomas, kad ne tik būtų, bet dar ir kistų pagal tikslingą planą. Visi dėsniai, kaip programos yra užprogramuoti veikti tik taip, o ne kitaip. Štai kodėl mokslas pajėgus progresuoti ir per atradimus(naujų, sukurtų dalykų pažinimas pvz. Niutono dėsniai) ir išradimus(per atradimus sukurti pačiam žmogui pvz.automobilis) kurti medžiaginę gerovę. Medžiaginį pasaulį aš suprantu jį kaip molį, o štai dvasia(kuriančioji, tikslinga, kultūros galia) kaip skulptorių. Kai skultptorius pažįsta molį, iš jo nesunkiai gali nutapyti skulptūrą, kuri kelia susižavėjimą, gali sukelti grožio ir pasigėrėjimo jausmus. Taigi, dvasinė galia ir veikla pranoksta gamtą. Ją perpranta ir apsprendžia, o tada kuria. Gi kūrybos negalime nei paliesti nei įtikinimai teigti esančią materialiai, bet suvokiame savo siela, kaip kažkokį gėrį. Mokslas, menas, kultūra yra dvasinės veiklos pasekmės.
Dvasingumas. Žmogus būdamas jausmingas, protingas ir laisvas kūrėjas yra dėl dvasingos sielos. Jos neturi kiti žemės gyviai. Gyvūnų siela mirtinga ir aukščiausiai yra juslinė. Tuo tarpu tai, kas išskiria žmogų iš gyvūno, kad jo siela turi visas žemesnių gyvybių savybes, tačiau pranoksta, nes yra - dvasinė. Žmogaus siela pranoksta savo kūną, bet per jį ir pasireiškia. Kad sielos gėris ir veikla dėl jo būtų sėkminga-išsipildytų, yra duoti dorovės-moralės dėsniai. Jie ne etika, ką žmogus nusistato pats kaip normas vien remiantis bendražmoniškais dalykais. Moralė - yra kaip fiziniai dėsniai, kad dvasinė veikla vyktų harmoningai ir kūrybingai. Dvasingumą reikia ugdyti - formuoti gyvenimo būdą: aplinkybes, informacijos mainus - pagal sveikus, prasmingus ir gerus pasirinkimus. "Dušios" žmogus, sąžiningumas, religingumas, kilnumas, garbingumas, geranoriškumas, kūrybiškumas ir kt. gali padėti papildyti suvokimą apie dvasingumą.