Ačiū už komentarus!
Dorotėja,
L. džiaugiuosi, kad esi tikintis žmogus - visiškai nepykstu. Aš tikiu antgamtine tikrove ir, tavo atveju, asmeniniais apsireiškimais. Tik, štai, gyventi dėl kitų galima ir nelabai to trokštant, nes ir nežinant yra ugdoma artimo meilės dorybė. Dėl jos, vėliau pažvelgus atgal ir į priekį, tikrai nesigailėsi, nes tai kraitis į anapus. Dievas yra mūsų geriausias Draugas. Jis yra Asmuo ir gali būti tik mylimas, garbinamas dėl Jo Paties. Jis mus sukūrė, apdovanojo gėrybėmis ir gerbia mus, nes dovanodamas laisvą valią laukia geranoriškos draugystės su mumis. Jei Jį priimame dėl išskaičiavimo ar naudos – klystame.
Alesia,
Skaudu, kad esi patyrusi savo gyvenime sunkių lūžių. Gaila, kad tavo dabartinis stovis nėra palaimingas. Tu neigi Dievą, Jo buvimą ir net netiki sielos buvimu, tai parodo, kad esi dar labai mažai išprususi. Na, gal tau gyvenime dar teks susidurti su dvasingais humanitariniais mokslais: filosofija, religija... Tuomet bent suprasi ir tą relybės dalį, kurią dabar ignoruoji ir manai esant išgalvotas. Aš parašiau tikrai nemažai Tiesos apie Dievą, ir jei neišgali sovokti ir priimti – tavo pasirinkimas. Po pasirinkimo tegaliu į klausimą atsakyti klausimu: “Kas galėtų paneigti, kad nėra Dievo?”
Milda,
Kai mums labai liūdna, mes verkiame, kai linksmina – juokiamės. Bet tai tėra emocijos. Save deformuoti ir įsiteigti, kad gyvenimas gražus yra sunku, kai patiriame blogį. Nėra lengva todėl, kad mes nepasiruošę ir nekovojame su juo. Jei kovotume su vidiniu ir, pagal išgalias, su išoriniu blogiu, mes taptume užgrūdintais ir per sunkumus ir kančią išskaistintais. Žinoma, labiausiai reikalingos aukščiausios vertybės bei gyvenimo prasmė. Dvasinis gyvenimas yra mūsų sielos gėris, jei juo galime artėti prie Dievo.
