[ Uždaryta ] ...HELP... mano 14- metis sunus, ritasi zemyn... (Puslapis 9 iš 12)

na tai kaip reikalai:)?

siaip jei jis jauciasi pakankamai suauges leisk jam daryti viska tik neduok ne lito ... jei protingas greit susipras , o jeione tai nusiris...

...jeigu kam idomu... manishkiui jau greitai bus 16... situacija nie kiek nepagerejo....

tavo sunus neturi gero pavyzdzio ( ! ) susideda su girtuokliais ir taps girtuokliu (!) "bet nera to blogo kas neiseis i gera" geriau dabar kol jaunas taip susipras , ir tures laiko atsigriebti   be to tai ne tik tavo ir tavo sunaus problema o daugelio Lietuvos seimu ( ! ) DZIAUKIS KAD NESUSIDEJO SU NARKOMANAIS ...

Nu is patirties galiu pasakyt kad jokie tavo zodziai greiciausiai neprivers jo mest rukyt o tuo labiau liuobt. As kaip dejau ant 14 dumyt taip ir nenustojau. O motina man ir grasino ir graziai kalejo ir ko jinai tik nedare. Paciam turi daeit kad nesamonem uzsiimineja  ir visx (man po truputi syla jau bet dar ne galutinai )
Kazkaip man rodos kad tokioj situacijoj tevai siaip laikais tai beveik neturi itakos vaiku elgesiui. Nebe tie laikai kad vaikas bijotu savo tevu. Dabar kaip tik atviksciai tevai bijo savo atzalu o ypac paauglystes metais. Belieka laukti ir viltis gal dar susuitupes. Vat.

Būtent taip ir ruošiausi rašyt

> Vienintelis dalykas, kuris galbūt iš dalies mane paveikė ankstyvoj paauglystėj.. Dėl narkotikų.. Tėvai pasakė.. Pabandysi - namo gali nebegrįžt, išsižadėsim. Dabar suvokiu, kad taip iš tikrųjų nebūtų buvę, gi tėvai.. Bet tada tai skambėjo tikrai labai rimtai ir įtikinamai. Ir tai nebuvo prabėgom pasakyti žodžiai, o tiesiog atsisėdom, pakalbėjom (tiksliau jie pakalbėjo) ir viskas. Uoj.. Kiek man kartų draugai siūlė.. Ir žolės, ir ratų, ir amfos.. Bet žinojau, kad jei pabandysiu, nesugebėsiu meluot, o jei išsiduosiu, neturėsiu kur eit. Bet ir nenorėjau bandyt.. Sugebėjau ir dabar tebesugebu atsispirt ir tam pastangų didžiulių tikrai nereikia.. Nes bandyt nesinori.. Ir dar gal paveikė tas, kad labai arti turėjau tokį pavyzdį.. Kuriuo gyvenime nenorėčiau pasekt.. Ir niekam nelinkėčiau.. Daug tų dokumentinių filmų sukurta.. Apie narkotikus konkrečiai.. Bet nė vienas iš jų nepaveikia taip, kaip paveikia artimas, nu ok, gali būt ir visai svetimas, bet GYVAS pavyzdys - žmogus - narkomanas..

>> Dėl alkoholio.. Irgi tėvų nuopelnas iš dalies.. Kai sužinojo kad jau skant, vartojam (nenoriu sakyt geriam, kažkaip baisiai skamba), buvo pasakyta: galit gert viską, bet kur yra ne daugiau 5 - 6 laipsnių. Neprasidėkit vaikai su degtinėm, blogai baigsis. Ir patikėjau - vėlgi, turėjau pavyzdį šalia. Ir turėjau pavyzdį iš savo patirties. Kai švenčiau 14ą, pabandėm su draugėm starkos. Nežinau nei kaip grįžau, nei su kuo, nei kas tėvam pranešė, nieko. Buvo žiauriai gėda prieš tėvus ir save. Tada jie ir sužinojo apie visus ragavimus ir parūkymus. Tada ir pasikalbėjom. Tėvai sakydavo - geriau jau mes tau porą butelų alaus nupirksim ar sidro, bet tik jau tu pati neik, nepirk ir neprisidaryk problemų.. Su sese taip ir darydavom. Nes tai buvo į naudą - daug mum tada nereikėjo, tėvai nupirkdavo, tai ir prieš draugus baisiai šūstros atrodydavom ( ), ir rizikuot nereikdavo perkant..

>>> Dėl rūkymo.. Rūkau su tėvais nuo 15 metų.. Irgi po 14o g-dienio, kai rado cigarečių.. Po to metus dar slėpėmės, kol galų gale tėvai nepasakė: vaikai, neveskit šuns pasivaikščiot 10 kartų per dieną, rūkykit prie mūsų. Mum ramiau bus, kad jūs po miškus ir kiemus nesibastot. Nesmagu prie mūsų - paeikit už kampo. Vėlgi, tam kad neprisidarytume problemų.

>>>> Ir aplinka pas mane tokia buvo, kad ojojoj.. Jei būčiau jai pasidavus, neturėčiau to, ką turiu dabar.. O gal išvis jau nieko nebeturėčiau.. Gali būt, kad kaip ir keletas buvusių draugų, sėdėčiau dabar Lukiškėse už narkotikų platinimą ar plėšimą.. Gali būt, kad manęs, kaip ir kai kurių buvusių draugų, išvis nebebūtų.. Gali būt, kad kaip ir keletas buvusių draugų, dabar kasdien važinėčiau į taborą.. Daug ko gali būt.. Ir Tu, Jolanta, gali labai daug padaryt, kad Tavo sūnui irgi taip nenutiktų

>>>>> Žiūrėk į savo sūnų ne kaip į maištingą paauglį, kurį reikia sutramdyt.. Žiūrėk į jį kaip į žmogų.. Daug draugų turiu, kuriem paauglystėj tėvai drausdavo, neleisdavo iš namų.. Ir kai pasižiūriu į juos dbar.. Arba kokie buvo tada.. Baisu.. Nes tada dar labiau sukyla noras maištaut.. Bendrauk su sūnum kaip lygus su lygiu, nesistenk atrodyti viršesnė, nesistenk pasirodyt gudresnė ir protingesnė.. Remkis asmenine patirtim.. Ir nespausk.. Jei kalbėsies, leisk jam susivokt, o ne reikalauk rezultatų iš karto..

>>>>>> Sėkmės

... tikrai taip... ash jau laukiu, kada susiprotes... shiaip paauglyste stabilizavosi... ne tokia chaosishka...po truputi ishsiryshkino i ka reikia daugiau atkreipt idemesi...

Jolanta, tvirtybės Tau ir meilės savo vaikui.
  Suprantu tave . Pati tai patyriau. Buvo baisu. Eidavau jo ieškoti naktimis, parsivesdavau iš visokių landynių. Ko tik nebuvo. Tariausi su kunigu. Patarė melstis. Nebūtinai tas tradicines maldas kalbėti.Lyg ir lengvėjo. Rūkymas liko. Ir prisigeria. Bet atrado meilę gyvenimui. Suaugo . Mokosi ir dirba.
Rūkymas - tai ne pats baisiausias dalykas.

nei jam kas uždraus nei ka nei bausmes niekas jai nores tai gers kol pats nesusipras jai neanksčiau tai veliau kol pats nesusipras arba neras uzsiemimo......