Kaip pasakyti draugui,kad viskas baigta ir jo neįskaudinti? (Puslapis 7 iš 11)

mano drauga neseniai paliko pana,paliko graziai,bet nieko is to gero nebuvo,maciau kaip jis sielvartavo,buvo kaip ne savas,bet zmogus toks kad gyvena toliau,anksciau ar veliau susitaiko su tuo,tokie jau tie meiles reikalai..

Pabandyk pagyvent del kitu... seip tik pasiulymas... ;D

Sveika Loreta O kaip sekasi dabar su draugu, nes kaip suprantu apsisprendei buti kartu. As esu susidurusi su pasaniu variantu ir taip pat vis galvojau, kad tai issipres, isaiskes... ne velnio bet as galvoju, gal tai ir yra meile?? as anksciau vis galvojau, kad meile tai yra tas skraidymas ant sparnu, euforija... bet ji visuomet praeina, kai pradedama grizti i realybe. Ar tu isitikinusi, kad nemyli jo? gal ta meile ir yra tai, kad galvodama, jog nemyli vistiek gali su juo buti....

Tikroji meilės motyvacija remiasi ne poreikiu (saugumo, sekso,
šilumos ir t.t.), o noru mylėti, t. y. mylėti kitą ne savinantis,
o padedant jam realizuoti savo esmę, gerbiant jo unikalumą.
Mylėti - tai peržengti savo ribas, pamiršti save, atsiduoti ir
rūpintis kitu.

hm... kazkaip pabandziau isivaizduot save tokioj situacijoj, turetu buti be proto sunku apsispresti, ar tikrai nenori buti kartu su tuo zmogumi, juk vis tik daug kas sieja, o jei ir dar zmogus puikus... ar nebaisu likt prie suskilusios geldos ir to didelio noro ieskoti "euforiskos" meiles?

kaip jau kazkas minejo, is kur tokia garantuota, kad tai ka jauti vis tik nera meile?

mm... kazkiek pazistamas jausmas..  kazkada teko skaudziai nusileist po tos "euforiskos" meiles, tai nuo tada mieliau jauciu tvirtesni pagrinda po kojom..
bet cia tik mano nuomone, gyventi juk tau

Isbandziau ir sita metoda.Atsakymas buvo teisingas:"Tu nusipelnei dar geresnio"....:)
O toliau seke klausimas:"Kodel?"
Ir ka i tai atsakyti? Sakiau ,kad nemyliu, taciau jis tuo netikejo.
...ir buvo teisus, turbut...

Esu skaiciusi psichologo G. Navaicio atsakyma i klausima, kazkoks zmogus paklause, kaip susivokti ar jis myli kita zmogu ar ne? Atsakymas buvo toks: pirmiausia pats zmogus turi atsakyti i klausima, kas jam yra meile... ir tada jau aiskiau, nes dazniausia mes nesusigaudome kas mums ta meile yra, ar tai ta euforija, kuri kelia sparnus, ar tai siluma, saugumas, ar tai viskas kartu, ar dar kazkas.. Tai vat Gal reiketu pabandyti nuo to
Viena karta buvau sutikusi vyra, kuris man labai patiko ir jauciau ta jausma, ir svajojau jau apie bendra gyvenima, bet po to irgi nusileidimas buvo labai purtantis, o dar kai prasisklaide euforija ir pamaciau realybe, buvo labai baisu ir netiketa. Iliuzijos baigesi akimirksniu. Bet tai dar nereiskia, kad neimanoma gauti to gyvenime apie ka svajoji.

Negalima taip lengvai svaistytis zmonemis. Jei kazkada pasakiau taip,tai nenuoseklu po kiek laiko be jokios priezasties sakyti,kad nebemyliu, nebereikia... Juo labiau ,kad geresnio zmogaus ir nebegali buti ..turbu.:) Tiesiog leisiu save myleti. Tai irgi neblogai,manau.