[Закрыто] Laimingiausia - katalikiška santuoka! (Страница 4 из 7)

vel ziuri tik i bloga puse, tai negi palikt vaikus neaukletus, zinot pora potereliu dar 10 Dievo isakymu manau nera blogai... uzvakar vaziuodamas troleibuse maciau tipiskus prastai aukletus vaikus, kurie kogero nuo mazens dare tai ka nori (apie 13metu kazkur, tokiems jauciu jau nebeisaiskinsi kokia prasme melstis, kaip ir jums, nors man irgi buvo dzin iki kol nesusimasciau ka per gyvenima nuveikiau ir ka galeciau nuveikti) kurie garsaiai snekejo apie esamas pagirias, kas anras zodis buvo "chujarinti":), kas is tokiu isauks? ne koks vaizdelis... manau vaikams butina iskiepyti dorybiu pagrindus, nebutinai jau ir katalikiska, nors butu grazu, beja betkoks auklejimas per prievarta yra prastas manau ir tas pats katalikiskas.

ka jau ir besisgincysiu su jumis:D, bet nematau vaikui daromos zalos(veikiau tik pliusa, nes mokomas vaikas nuolankumo, kitu dorybiu, bendrauti su Dievu...) o tau atrodo, kad tik gimes vaikas jau turi rinktis pats kuom tiket kuom netiket kai pasaulis yra toks ziaurus ir yra brukama tik menkaverciai dalykai, norima sukurt zmogu kuris tiktai dirbtu(jei pasiseks) ir valgytu, zodziu nestu kazkam tik materialu pelna, tuo tarpu dvasines vertybes isviso pamirstos.  beja ar zinai, kad tikrai religingu kataliku Lietuvoje dabar yra tiktai 3 vargani procenteliai, o tu juos nori isviso pasalint nuo zemes pavirsiaus, nes tariamai jie jokios naudos neatnesa, gal ir materialiai pelno ir neduoda, bet tikri katalikai spinduliuoja meile ir visa kita gera, nereikia ziuret i davatkas kurios apsneket moka ir tik kaip baznycioj atsiklaupt. pati baznycia nereikalauja prisijungt ir itiket, o tiktai kviecia, bet, kad zmones isgirstu ta kvietima turi but arba nuo mazens mokomi amzinuju tiesu ir tada galetu atsirinkt kas gerai, o kas ne, arba suauge spet pastebet pasaulio tustybe ir beprasmybe, o tada ieskot iseities ne alkoholyje ar norkotikuose, o atrast mylinti ir visuomet remianti Dieva, kuris yra tik vienas, galit jei kam nepatinka ji vadint aukstesniaja jega...

as ir viska cia perskaiciau:) respect to vytautas:) and no respect to dora and auste:) kazkur skaiciau, kad dievo egzistavimas akivaizdus ir absoliuciai ignoringi bei akli zmones nesugeba to izvelgti-itiketi:) beje kazkokdel lino bei vytauto pamastymai, bei pats minciu destymas daug aukstesnio lygio...:) pradedu susidaryti savotishka nuomone...;)

Jėzus yra pasakęs: "Kiekvienas, kurį Tėvas patraukia ateina pas mane ir ateinančio aš neatstumsiu" Kad įtikėti ir suvokti teisumą, teisingumą ir Tiesą reikia antgamtinės Šventosios Dvasios malonės. Štai kodėl yra tokių: "Jūs akimis žiūrėsite ir nematysite, ausimis klausysite, bet negirdėsite, pas Mane neateisite, kad jūsų neatversčiau". Jėzus visada meta iššūkį: ar išsižadėsi savęs ir seksi manimi, ar klaidžiosi pasaulyje, vergausi nuodėmei bei piktavalių įtakos suvedžiojimui. Kas myli Tiesą eina į šviesą, kad matytų, jog jų darbai atlikti Dieve.
Apreiškimas yra duotas per Šv. Raštą, Tradiciją ir Katalikų Bažnyčios mokymą. Jėzus įkūrė Bažnyčią ir pavedė jai pareigą saugoti ir ginti teisingą tikėjimą ir moralę per visas kartas iki pasaulio pabaigos. "Būkite drąsūs, nes Aš nugalėjau pasaulį ir šio pasaulio kunigaikštis - piktosios dvasios įsikūnijimas - jau yra pasmerktas.
Kas suvokia Bažnyčios mokslą, tas tikrai prisideda prie gerųjų išeičių ir tobulinimo. Tradicinė katalikiška šeima yra tikrosios Laimės garantas, nes atitinka žmogaus prigimtį ir siekia amžinąjį įstatymą, kuris amžinybėje yra realus Išganymo kelias. Branginkime visi geros valios žmonės tai, kas yra gera...

Šaunuolė, Auste!!!

Žinot ką aš manau? Laimingiausia santuoka yra ta, kurioje abu žmonės besąlygiškai vienas kitą myli ir palaiko. Ir visiškai nesvarbu, ar jie katalikai, ar musulmonai, ar islamistai, ar budistai, ar krišnaistai, ar "bedieviai".

na paskutinis Lino postas tikrai buvo labai stiprus, pagarba jam uz tikrai gilia izvalga ir meginima jus atverst, gal kas skaito ir supranta, kad butent jo mintys yra teisingos ir jose nera jokios prazuties...  o tu Auste net neisigilinus i Krikscionybes filosofija imi ja smerkt del tu kurie yra netobuli, baznycios durys visu pirma ir yra atviros nusidejeliams,(gal tu juos ir tematai ir nepastebi Baznycios privalumu) kad galetu atsiverst ir slovint kureja... beja ten kur galima suprast dviprasmiskai niekad nepraleidi progos ir imi ta klaidinga prasme perteikt savais, dar labiau iskraipancia esme, zodziais. atsiprasau jei yzeidziau, bet butent taip ir yra... kad zmogus yra tobuliausias visatoje kurinys skaiciau Vladimiro Megre kygose apie Anastasija, ten buvo daug teiginiu apie zmogaus tobuluma, tik zmogus stipriai pazeistas nuodemes... paskaityk jo tas knygutes, jei bus proga, tau turetu patikt manau, nes ten religiju nekisa visiskai... 

manau nesvarbu tai citatos ar ne, mane irgi buvo kazkada apkaltine vien citatu destymu, nor tai buvo tik mano pacio mintys ir isvados rementis jau zinomais dalykais, jei remsimes tik savo galva tai toli niekur neprifilosofuosim, greit atsiras spragu teiginiuse, savuose taip pat pastebiu, kad kai kur spragu yra... tai vat nesvarbu tai citatos ar ne, bet teisingai parasyta...

Linai, atsiprasau, jei taip isizeidei, visai nenorejau taves zeminti, tiesiog kaip Aleksandras gerai pastebejo, tavo postai yra tiesiog citatu rinkiniai, o citatos nera  geras argumentas jei nemoki ju pateikti laiku, vietoj ir su tinkamu apibudinimu.
Taip, as neisprusus, bet dar turiu visa gyvenima pries akis tobuleti, dometis. Mano pasauleziura dar ne taip ir seniai susiformavo ir vis po truputeli kinta, gludinasi. Zinai, as net ir nebandyciau lygintis isprusimu su tavimi, vien del amziaus skirtumo, del gyvenimiskos patirties, kurios manau uz mane daug daugiau turi. Tik apmaudu kad esi nugyvenes jau nemaza dali savo gyvenimo, o esi toks aklas ir uzdaras pazinimui, isivaizduodamas, jog zinai viska, ko tau gyvenime reikia ir manydamas jog nera kitu teisingu dalyku, priesingu tavo isitikinimams. Itariu del mano arsumo susidarei klaidinga nuomone, kad as iskart smerkiu, zeminu. Ne. As gana tolerantiska skirtingiem nei mano isitikinimam, tik tiesiog mano toks budas, jei man inirtingai pradeda grusti savo nuomone, kuri man ne prie sirdies, as tada arsiai puolu su kontraargumentais. Gal ir per daug megstu gincytis, bet tai irgi budas praplatinti akirati, pamatyti kad kai kurie mano isitikinimai gal nera visapusiskai teisingi, isgirsti kitu nuomoniu. Puolu tavo grudamus man isitikinimus (kurie tobuli tau, bet man netinka), ne tave, todel nepriimk labai asmeniskai.
Beje, kurie mano argumentai yra melagingi? Prasau nurodyk tikslius sakinius, nes noriu zinoti, jei esu neteisi. Ir prasau nevadink manes bedieve ir laisvamane. Aisku, mane sudetinga izeisti, tuo labiau cia, o ne realybeje, tai beveik neimanoma, bet vis tiek butu malonu jei pagarbiau bendrautumem.
Zinai, kazkur giliai giliai krikscionybej po visom taisyklem, po Baznycia, po maldom ir viskuo kitkuo slypi tikra Dievo esme, kuri manau yra tolygi mano „tikejimui“. Tik, deja, zmones tiek visokiu nesamoniu prikure religijai ir tiek demesio jom skiria, kad norint iki tos esmes prisikasti reikia tieeeek meslo nugrebti (atsiprasau jei vel isizeidei, kad kazkaip ne taip issireiskiau), jog daugelis „krikscioniu“ taip ir kapstosi tam mesle, kazkur tarp pavirsiaus ir esmes, taip ir nepasieke to, kas svarbiausia. Va tas man religijoj ir nepatinka, kad visas demesys skiriamas taisyklem, apeigom, viskas isorei, remams, ir visai uzmirstamas pats paveikslas, vidus, kuris turetu buti vienintelis svarbus dalykas, be visu „pagrazinimu“ ir „patobulinimu“.
Beje, Linai, kam Dievui reikia kad mes ji garbintumem ir slovintumem? (Vytautas sake, kad kitaip kataliku akyse Dievas sumenketu, vadinasi garbinimas ir slovinimas reikalingas tik zmonems, nes jie per daug primityvus kad suvoktu Dieva jei jo negarbintu?...) Tik prasau nuosirdziai atsakyk, ka manai, savo mintim ir zodziais, o ne citatom, nes man tikrai idomu kodel jum tai atrodo butina.
p.s. po 50 metu, gal siek tiek veliau, jei man lb lb pasiseks, turesiu maza namuka kur nors kalnuose ir gyvensiu su saviskiu ramybej ir vienybej su Gamta.
p.p.s. Vytautai, Anastasija man itariu tikrai butu idomi, tik kol kas neturiu galimybiu jos nei pasiskolinti, nei nusipirkti. Mama kazkada tikrai skaite, bet kazkodel itariu, kad rusiskai, o as rusiskai gal tik kelis zodzius moku=) daug dar knygu manes laukia..=) tik vienas bet: as galiu isimyleti knyga, pritarti visom joje isreikstom mintim, bet visada egzistuoja bent mazyte galimybe, kad tos mintys nera teisingos. Visgi zmogus ta knyga parase, o zmones klysta.

Auste, pamaniau, kad esi cinikė ir dialogui nepajėgi. Džiaugiuosi, kad yra kitaip. Būsiu nuoširdus. Kad nešvaistyčiau jėgų ir laiko kiekybei ir melui turiu aiškią vertybių hierarchiją. Suprantu, kad gyvenimiška patirtis ir vertybės įžvalgos kinta pagal amžių. Tačiau kažkadaise, būtent jūsų amžiuje padariau didelį kokybinį šuolį. Susižavėjau po atsivertimo tokiomis vertybėmis kaip: Dievas, Meilė, Tiesa, Išmintis, Gėris, Grožis, Gailestingumas, Amžinybė, Šventumas, Kilnumas kt. Visa kas priklauso Dievui ir yra Jam artima – Jo valia yra man kaip aksiomos, todėl labai visuomet pagarbiai klausausi ir skaitau Jo žodį. Esu giliai tikintis ir mėginu visuomet rasti būdą ir turinį žvelgti taip, kaip norėtų, kaip patiktų Dievui. Kad esu pažemintas ar paniekintas nepergyvenu, nes esu nuodėmingas ir vertas. Bet jei patiriu, kad netobulas kūrinys žemina, niekina ir neigia savo Kūrėją, tada užverda kraujas kovai. Mes esame labai neteisūs jei nepadėkojame Visagaliui už viską gera ką patiriame, turime ir gauname. Kasdienė malda, Šv. Mišios yra dvasinis maistas, kad išliktume Dievo artumoje. Teisus kūrinys randa laiko apmąstymams ir gėrėjimuisi Dievo tobulumu. Studijavau filosofiją teologiją, patyriau dvasinę formaciją ir todėl mano tikėjimas dar sutvirtėjo, viltis būti išvaduotu iš blogio dar didesnė, o dvasingoji-altruistiška-pasiaukojanti Meilė yra aukščiausia norma – ji amžina. Jei labai gero padarau artimam žmogui, žinau, kad toks pasirinkimas yra jau ne žmogiškas, bet dieviškas (jei esu maksimalistas). Jėzus mokino mylėti priešus – t.y. tuos kurie už gera atsimoka blogu, kurie būdami kūdikiais spardosi Dievo kaip Motinos rankose ir trypia kojytėmis norėdami įžnybti. Nors esu nepalankus priešininkams, tačiau jūs dar neesate demonai, apsėsti ir pasmerkti. Dar galite per ieškojimus ir stebuklus susitikti su mūsų visų Sutvėrėju, jei tik laisva valia nepasmerksite savęs šėtonui, ką daro satanistai. Tai labiausiai pavojinga, nes tada yra buvimas pikčiausių žmonių priešų įrankiu. Ir atvirkščiai, jei „paduosite bent stiklinę vandens Jėzaus mokiniui, neprarasite savo užmokesčio“.
Dabar dėl garbinimo ir šlovinimo. Kaip galime atsilyginti Dievui už tėvus, saulę, gėles, be mūsų pastangų kraują varinėjančią širdį....? Mes juk negalime tiesiogiai pasiekti Dievą, kad atsilyginti tuo pačiu. Teisingumas to reikalauja. Bet mes galime savo „širdies“ gelmėje pamerkti gėlių puokštę ant savo altoriaus, galime pasakyti didelį AČIŪ, galime per silpnesnįjį brolį ar sesę padaryti gera. Vienoje maldoje per Šv. Mišias yra meldžiamasi: „mūsų gyrius nepadaro Tavęs didesniu, bet mums patiems jis yra išganingas per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“. Jei mes siekiame būti gerais teisiais ir teisingais, mes vertai galime priklaupti ir pagarbinti Kūrėją, pabrėžti Jo didybę ir neprilygstamą didingumą.