Тема: Suplanuotas gyvenimas
Turiu draugę, o gal ne draugę - tik pažįstamą, kuri visą gyvenimą planuoja, o vėliau tam tikrų pastangų dėka, tuos planus įgyvendina. Pamenu, gal buvom 14 ar 15 metų, kai jos mama ją barė, kad nesusitvarko savo kambario: -„Brangioji, joks berniukas nežiūrės į nevaleiką“.
Jos atsakymas buvo toks: -„Aš pati niekada nežiūrėsiu į berniuką - gausiu turtingą vyrą, turėsiu prabangią raudoną mašiną, dėvėsiu tik madingus drabužius, auklės augins du mano vaikus, o kai atsibos toks gyvenimas, tada susirasiu tokį meilužį, apie kokį tik pasvajosiu“.
Taip ir įvyko, visą tai ji turi, net „dievinamą“ meilužį, ne kokį ten Alfonsą, o iš proto dėl jos besikraustantį vyriškį, kuris peršasi jai jau ketvirtą kartą. Nežinau, kokių pastangų dėka, bet ji visada pasiekia, tai ko užsimano. Ji - ne gražuolė, bet, matyt, kažką tooookio turi. Kartą paklausiau, ar tu laiminga, ar nemanai, palikt nemylimą vyrą ir ištekėt už mylimo. Atsakymas buvo toks:-„Taip, aš už jo ištekėsiu, bet prieš tai jis taps turtingas.“ Pasijuokiau, paklausiau, ar ji tikra, kad kada nors jis taps turtingas? Jos atsakymas mane šokiravo: -„taip ir gana greitai.“ Ką manot? Neseniai sužinojau, kad ji palieka savo pirmąjį vyrą, kad jos meilužis sėkmingai investavo savo kuklias pajamas (pardavė butą, garažą) į šiuo metu klestintį versliuką.
Netelpa galvoje, kaip įmanoma taip viską suplanuot? Ji braižo kažkokias lenteles, susirašo ateities planus, šalia - gretimoje skiltyje surašo, ko reikia, kad tai būtų įgyvendinta, dar kitoje skiltyje, kokiu būdu tai įgyvendins, sekančioje - kiek laiko truks plano įgyvendinimas. Ar bandėt kada nors taip daryt?
kartais tai tiesiog tampa issukiu 
, ai bet vistiek ačiū už pasiūlymą. Dievo juokint irgi neketinu, tiesa sakant esu visiška „parmazonė“ - čia ne kita tikyba, čia yra netikėjimas, beje tai tik mano reikalas. Taip, gyvenime kai ką planuoju, bet kai ką darau ekspromtu. Mano svajonės visada buvo žemiškesnės negu tos statybininkų mokyklos direktoriaus: kažkada svajojau būt stomatologe, nes manoji dantukų fėja po kiekvieno apsilankymo pas ją dovanodavo man gražų tuščią kvepalų buteliuką, vėliau nutariau, kad noriu būt gyvunėlių gydytoja - veterinarė, dar vėliau.... Tapau tuo, kuo tapau. Dėl vaizduotės niekada nesiskundžiau, taip ji pas mane pakankamai laki, na nesu romanų rašytoja, bet kelis rišlius sakinius gebu suraityt (man to užtenka). Dėl turtingo vyro ir karšto romantiško meilužio, manau, man to būtų šiek tiek per maža
