Siaubinga! Suaugęs žmogus ir toks naivumas. Prieš 2000 metų kažkokį iliuzionistą pakankino, pasodino ant kryžiaus, grybukais apsinuodijusiems naivuoliams pasivaideno, kaip jis prisikėlė ir į dangų įžengė, ir va, valio, tūkstančiams metų į priekį mūsų nuodėmės atleistos!
Turiu brolį pradinuką, jis domisi dinozaurais. Kai tikybos pamokoje jis gavo užduotį nupiešti dievo kūrinį ir paklausė mokytojos, ar galima piešti dinozaurą, ši atrėžė, kad tai ne dievo kūrinys.
Ar apie dinozaurų skeletus tarp tikinčiųjų sklando tokios pačios kalbos, kaip ir apie akmeninius priešistorinio žmogaus kirvukus? Kad dievulis primėtė Žemėje tam, kad patikrintų žmonių tikėjimą?
Nesu visiška ateistė, tikiu, kad yra likimo jėgos, tikiu, kad žmogus yra dualistinė būtybė, tikiu, kad po mirties viskas nesibaigia taip paprastai, ir netgi pačiai kartais tenka dvasiškai atsiremti į tą KAŽKĄ. Tačiau ta pekla, kai susikoncentruojama į vieną kažkokį garbinimo objektą, mane gąsdina. O juk daug religingų žmonių iš tiesų yra be galo protingi ir išmintingi (ir pati į pamaldas kažkada vaikščiodavau pasiklausyti pamokslų, nes juose gausu filosofijos bei gyvenimiškų pamokų, tik žinoma, tai labai priklauso nuo kunigo).
Apie visą tai yra tiek prikalbėta yra prirašyta, kad tai jau atrodo nebereikalinga, bet negali tylėti, kai jauti, kad kažkas ne taip.
Kryžių karai. Kodėl? Politeizmas juk tik kita monoteizmo forma. Stabmeldystė - kryžiukai, altoriai; motina gamta - dievas visur gamtoje; daug dievų su vienu vyriausiuoju - viešpatis ir visokie kristūs, šventos dvasios, šventieji/globėjai.
Inkvizicija. Kodėl? Tiek šviesių protų, tiek mokslininkų, tiek teisingų idėjų paskelbta eretikais ir sudeginta. Kažkur skaičiau, kad jei ne krikščionybė, moksliškai šiuo metu būtume labiau pažengę keliais šimtais metų.
Atrodo tęsčiau ir tęsčiau, tik gaila gaila laiko, bet palieka jis mane, gaila, kad negreitai pamatysiu aš tave ( visis kartu!) oooooo... O aš nuvažiuosiu prie jūros, bangos sveikin vėl mane... :DDD