Tema: Prasau pagalbos :( Meile...
Sveiki forumieciai. Esu vaikinas, man 20metu. Rasau tam nes neturiu tokiu draugu su kuriais galeciau pasidalinti tokia tema.
Pries pora menesiu susipazinau su nepaprasta mergina. Nepaprasta todel nes Ji privercia mane mastyt kitaip. Ziuredamas y ja as matau nepaprasta grozy. Bet netoky grozy kuris leistu pasigrozet jos graziom kuno linijom, lupom, ilgais raudonais plaikais..zvelgdamas y ja as matau tikra jos moteriskuma, kuris mane vercia zavetis ja ne kaip kokiu sexo objektu, o kaip tikra moterim, grozis kuris skatina pazvelgt y zmogaus vidu, kas slypi jame, kokia Ji yra istikruju , norisi ja pazinti is vidaus. Ir nuo tos pacios musu pazinties akimirkos as su ja buvau visiskai atviras ir desciau viska atvirai, taip kaip ir siame rasinyje. Susipazines su ja artimiau supratau kad mes tikrai turim nemazai bendru interesu, kas leido man prisiristi artimiau prie jos. Is pradziu viskas buvo tiesiog nuostabu. Gerdavom karsta vyna, kalbedavomes, dalindavomes savo mintimis, jos prisilietimai, buciniai. Inai man negailejo savo demesio ir sake kad as jei patinku kaip vaikinas.Budamas su ja as jauciusiu laimingas visa savo siela, tada jauciu gyvenantis pilnaverty gyvenima. Su ja pasaulis man tampa daug grazesnis, nes tada galiu atsiribot nuo viso blogio kuris supas aplink mane. Esu turejas ir daugiau merginu, bet jom to tikrai nejauciau ir taip ju nevertinau kaip sios.
Taciau viena diena taip netiketai viskas atsalo is jos puses. Dabar inai net nebeparaso man. Kaip su ja kalbejaus inai man atsake kad jau pakankamai yra prisidraugavus, ir mano kad as ja skaudinsiu taip kaip skaudino kiti vaikinai, nuo manes ginasi sakydama kad niekad neturi laiko susitikti. Aisku as ja suprantu kad jei mokslai, reikia mokintis nemazai, nors ji ir nemazai laiko praleidzia su savo draugais (bet nemanimi). Na bet visa esme yra tame kad kaip eina kalba apie jausmus inai man nepasako kad tu man nepatinki ir panasiai, tiesiog sako kad as siuo metu nk nzn, ir laiko mane tokioj nezinomybej, kuri mane grauzia is vidaus kiekviena diena. As nusivyles ir pasimetes, nebezinau ar toliau man kankintis ir tiketis kad ji pagaliau atras man laiko ir prireiks jei mano meiles kaip pacioj pazinties pradzioj ar tiesiog pasiduoti?:(