Dabar dalis žmonių kuria šeimas neužsidirbę ant šeimos kūrimo. Jie neturi namų, ima paskolas ir tokiu būdu kuria šeimas. Tai yra trigubai neprotingas elgesys. Pirma - imti paskolą reiškia atiduoti daugiau nei pasiėmei, o tai yra nuostolis. Investicinis nuostolis. Antra - psichologiškai paskola yra minusas prote. Tai psichologinis nuostolis. Ir trečia - kaip protinga kurti šeimą neužsidirbus ant šeimos kūrimo? Pas gorilas patelės dauginasi su sidabranugariais patinais - tai yra subrendusiais, vyriausiais. Patelėms daugintis anksčiau tinka ir reikia, nes yra įgimtas pirmas poravimosi ir dauginimosi metas nuo lytinio subrendimo iki 30. Po to nuo maždaug 35 iki vaisingumo pabaigos yra antras. Reiškia pagal įgimtą programą patelė turėtų daugintis ir tada, ir tada. Negaliu žiūrėti į keturiasdešimtmetes, penkiasdešimtmetes moteris, kurios vietoj apvaisinimo, vaikų gimdymo ir rūpinimosi jais arba prisiknisa prie savo per didelių vaikų, kas yra blogai, arba maskatuojasi su šunimis - kas yra dar blogiau. Tokias moteris reikia apvaisinti ir jos ramiai augintų dar vieną ar pirmą vaiką.
Vyras, kuris kuria šeimą būdamas keturiasdešimtmetis ar penkiasdešimtmetis, yra pilnai subrendęs patinas, turintis tvirtą pagrindą (tokį, kokį turi kiekvienas pagal savo prigimtį) ir savo vietą visuomenėje. Jis stabilus. Taip pat pas jį veikia nebe ėmimo, o davimo instinktas, kas reiškia, kad jam reikia duoti. Taip pat toks vyras jau yra subrendęs auklėti, mokyti. Kaip tik toks vyras ir tinka dvidešimtmetėms dėl to, kad jis turi viską, ko reikia kurti šeimai, taip pat jis instinktyviai duoda, o dvidešimtmetėms (iki maždaug 40ties) veikia ėmimo instinktas, ir jos viską gauna. Tiek pinigus, daiktus, tiek patirtį, žinias. Bei žinoma dėmesį.
Todėl aš už tai, kad moterys kurtų šeimą ir turėtų vaikų ir dvidešimtmetės, ir 35-45 metės, o vyrai kurtų šeimą nuo kokių 35, išskyrus atvejus, kai jie anksčiau užsidirba ant namų ir visko, ko reikia šeimos kūrimui, ir kai tuo metu būtent kurti šeimą jiems ir reikia.
Vienintelė problema man yra tas faktas, kad sukūrus šeimą su dvidešimtmete, apie 35 metus jai pasireikš antras poravimosi metas, kurio metu mano matymu, joms reikia poruotis su kitu, kitais patinais. Tai trikdo normalų šeimyninį gyvenimą, netgi jį ardo. Galbūt išeitis iš to būtų savo moters apvaisinimas tuo metu. Nes ji rujoja, ir kad tai užsibaigtų, reikia ją apvaisinti. Tame matau neprotingumą tose porose, kuriose vyrai tame amžiuje dar kartą neapvaisina savo moterų. Tai gali duoti pagrindą šeimos iširimui. O galbūt tas iširimas ir turi įvykti, ir jos turi poruotis su kitais. Jei taip, tada, tam, kad šeima neiširtų, reiktų poruotis per antrą ir paskutinį poravimosi metą, tai yra su 35 mete ir vyresne, kai jai tuo metu tas vyras yra tinkamas tam. Tokiu būdu galėtų būti garantuojamas šeimos vientisumas iki gyvenimo pabaigos su sąlyga, kad pasirinkta partnerė savo savybėmis yra tinkama ilgam, darniam gyvenimui kartu.