Mantė пишет:Kaip manote,ar dar gyvuoja inteligentyja šiais laikais?
Mano samprotavimu, inteligentija pasibaigė kartu su tarybiniais laikais, o jos (inteligentijos) likučiai per du su puse dešimtmečio visiškai sunyko. Lygiai kaip, tarkim, riteriai. Aš manau rasite nemažai žmonių, kurie dokumentaliai patvirtins esą ordino riteriai, bet šiais laikais tai niekam nebeįdomu
Mantė пишет: Jūsų nuomone,koks žmogus yra inteligentas?
Kaip minėjau, mano giliu suvokimu, inteligentija pasibaigė su tarybiniais laikais. O tarybiniais laikais tai buvo tiesiog žmogus su aukštuoju išsilavinimu - daktaras, kunigas, teisėjas ar teisininkas ir pan. Aišku, būdavo ir tokių, kurie ir be mokslų sugebėdavo savo darbais nustebinti aplinkinius ir taip pasiekti šį visuomenės statusą, bet tai ne dauguma.
Mantė пишет: O čia jums pabandymui pagalvoti outside the box: ar gali inteligentas užaugti šeimoje,kuri yra,pavyzdžiui, neišsilavinusi/asociali ar panašiai? C:
Tikrai gali. Inteligentiškumas nėra lygybės ženklas aukštąjam išsilavinimui. Tai kitoks matymo ir suvokimo kampas, paprastai platesnis ir gilesnis, negu įprastinis visuomenės sluoksniuose. Padėti šitam kampui (arba matymo prizmei) atsirasti ir yra pagrindinė aukštojo mokslo misija. Juk daugelis kokių nors.. inžinerinių specialybių studentų niekaip nesupranta, kam jiems mokintis, tarkim, filosofijos ) Tačiau iš prigimties intelektualus žmogus visa tai gali ir pats atrasti, o jei bus užsispyręs, jis dar ir pasieks tai Tik reikės daugiau laiko. Ir visgi mokytojas tam, manyčiau, reikalingas Tik ne aukštosios, o gyvenimo mokytojas Arba kitaip tariant pavyzdys, kuriuo norėtum sekti.
Aplamai inteligentijos sąvoka, esu įsitikinęs, yra morališkai pasenusi. O tuos žmones gal reikėtų vadinti.. kokiais intelektualais ar kaip nors panašiai.. ) Bet tai jau kita tema