Filosofiniai klausimai patinka ir man.
Paprastai žmonės meile vadina vienas kito rūpestį. Pvz., aš rodau dėmesį tau ir to paties tikiuosi iš tavęs. Ir jeigu mes pora, tai tavęs neturi dominti kiti, o manęs neturinti dominti kitos. Kitaip jau gali prasidėti išdavystės ir t.t.
Iš filosofinės pusės, meile vadinamas besąlygiškas atsivėrimas visiems. Jeigu aš tokiu būdu mylėčiau, tai aš mylėčiau visus ir visas. Kažkas panašaus. Tokioje meilėje nėra taip vadinamo ego. Tokioje meilėje aš daryčiau gerą kitiems, net jei nesulaukčiau iš jų to paties. Ir net jei gyvenčiau su viena moterimi, tuo pačiu metu galėčiau grožėtis kitomis, nes aš nieko nesisavinčiau ir nieko neatstumčiau. Nieko nereikalaučiau, bet kiekviename žingsnyje kažkam kažką duočiau: kažkam šypseną, kažkam juoką, kažkam palaikymą, kažkam patarimą, kažkam draugiją pabūti su manim ir t.t.
Ir pritariu, kad be meilės ne gyvenimas. Meilė yra durys į laisvę, į kūrybiškumą, į patį save... Nes kuo labiau myli, tuo labiau atsiskleidi.