Emocinė duobė (Puslapis 2 iš 2)

Pasidalinsiu savo  įžvalgomis: jei išsiskyrus nebuvo labai skaudu, bet po pusės metų atsirado skausmas, turbūt išsiskyrus sugebėjai užspausti savo jausmus (kas nėra psichoemocine prasme sveika, geriau iškart išgedėti prarastas gražias akimirkas su ja). Kad viskas sugrįžo, tai galbūt kitos gyvenimo problemos dasidėjo, dėl ko tu jautiesi ir nelaimingas, ir vis pagalvoji apie išsiskyrimą su mergina. Galbūt draugų kompanija tokia, kad nejauti prasmės leisdamas laiką su jais, galbūt juos matai ar girdi pasakojantis kaip jiems sekasi su merginom ir automatiškai palygini savo gyvenimą su jų, galbūt giliai viduj jauti ir grauži save, kad savo laiką kažkaip tuščiai švaistai tūsams vietoj savo svajonių (pvz.karjeros, mokslų, hobio,pan.) siekimo ir t.t. Jei iš esmės esi savoj vietoj gyvenime ir aplamai juo patenkintas ir tik trūksta merginos, vis tiek, manyčiau, neturėtų tai žiauriai dabar slėgti. Jei ateina kokie prisiminimai su ja, prisimink jos neigiamas savybes, dėl ko galėtų ateiti mintys "gal ir gerai, kad išsiskyrėme", o jei ateina gražūs prisiminimai, priimk tai, jog gali tą patį patirti su tikrai labiau tave mylinčia mergina ir dar daugiau. Šiandien jautiesi labai vienišas, o rytoj galbūt atsitiktinai susipažinsi su puikia panele. Kas kart pagalvok apie savo asmenybės privalumus, kodėl merginoms galėtum patikti, ir laikui bėgant ateis vidinis ramus suvokimas, kad bus dar daug gerų įspūdžių su merginomis.