mylimos isdaviste (Puslapis 2 iš 2)

Andriui.
Jei mes, moterys, iš prigimties tokios gyvatės, tai jums, vyrams, belieka viena išeitis - poruotis tarpusavyje. Tada nebus jokių nesusipratimų, perauklėjimų, nereikalingų kaprizų.

kisk i bagazine tu ja ir sudegink masinoje uz isdavyste, tada ji supras kas yra kas

Marija..10 balu

mylejo jis mergina
dabar jis myli kita,
o ta kuria mylejo,
jis pritreske su plyta..

Liaudies ismintis

Manau, problema tame, jog žmonės daugeliu atvejų pradeda santykius su netinkamais žmonėmis dėl aplinkos/šeimos/draugų spaudimo prieš tai nepažinę savęs, savo norų, savo gyvenimo tikslų. Tik maža dalis žmonių supranta, kad santykiuose nėra nė vieno kalto, apart tavęs pačio. Čia forume jau tapo mada: vyrai stumia ant moterų, moterys ant vyrų. Mes esame SKIRTINGI. Nei blogesni, nei geresni, tiesiog skirtingi. Bet yra bendrų dalykų. Kai pradedi su kuo nors artimai bendrauti, ar būtum moteris, ar būtum vyras, TU ir dar kartą TU nusprendi atverti savo širdį, TU įsileidi kitą žmogų į ją, TU sakai taip ar ne vienam ar kitam dalykui, TU valdai savo gyvenimo laivą. Kažkur girdėjau labai gerą pasakymą: juk laivas neskęstą kai aplinkui jūra pilna neigiamų dalykų, išdavysčių, melo, etc. Laivas skęsta, kai vanduo (i.e. neigiami dalykai) patenka į laivo vidų (i.e. kai tu įsileidi neigiamus dalykus į savo širdį). Tik TU ir niekas kitas kontroliuoji, ką įsileidi į savo laivą. Taip ir su išdavyste. Tu turi suprasti ir išmokti valdyti save prieš pradėdamas santykius. Koks skirtumas, ar kitas žmogus išduos tave ar ne. Niekada nežinai, kas nutiks ateityje, kaip kinas žmogus pasikeis. Nu ir kas, tegu keičiasi, tai tavęs neliečia. TU turi mokėti, o jei dar nemoki išmokti, tikėti, kad jei kas nors tave išduos, paliks, apgaus etc., tu mokėsi su tuo susitvarkyti, tu turėsi drąsos išeiti neištaręs nei žodžio, suvaldęs savo emocijas. Kaip sakoma, it takes character žinoti savo vertę, savo standartus, savo ribas. Tu, kaip suaugęs žmogus, turi suprasti, kad tavo laimė ateina iš vidaus ir ji nepriklauso nuo kito žmogaus, NIEKADA. Jei tu tikiesi, kad kitas žmogus ateis ir išspręs tavo visas problemas ir padarys tave laimingu, you’re doomed. Į santykius turime eiti būdami jau laimingi ir nesvarbu, ar kitas žmogus apgaus, ar tave paliks, ar išduos, TU žinai, kad savo laimę kuri pats, ji yra viduje ir iš išorės jos negausi. Kitas žmogus tave gali padaryti laimingESNIU, bet ne from miserable iki laimingo. Jei įsisavintumėm tai, tada net ir išdavystės metu, kai “mylimas” žmogus tave išduos ir paliks, tu vis tiek turėsi pilnatvę ir būsi laimingas, nes  tavo laimė nepriklauso nuo aplinkinių, ji yra tavo ir niekas jos nei atneš, nei išsineš.

Kartais į viską reikia pažiūrėt " kitu kampu". Nuvylė, gaila pastangų, laiko, bet prisimenam ir gražius momentus. Iš klaidų mokomės ir aišku, jeigu buvom nuoširdūs, geri, išsaugojom savo žmoniškumą, tai nėra ko ir pergyvent.

Žmoniška, kol ta savigrauža nenuvaro į psichiatrinę ligoninę. Dažniausiai mulkintojai patys apsimulkina. Ne mūsų tai nuodėmės, svarbu savęs nemulkint ir kitų.

Sioje vietoje pataisau ka norejau parasyti, kad tom, kuriu pikas 18-26 yra paprasciau, nes zino jog didele paklausa.
Jau arti 30 kitaip.