Karas Ukrainoje (Puslapis 60 iš 70)

As ten mokiaus, ten kazkiek gyvenau. Galiu pasakyti tiek, greiciausiai manyje susiformavo butent toks mentalitetas. Man tai patinka, man tai priimtina, tai mano. Kita vertus, as gi daug kalbejau ne vien su ukrainieciais, bet ir su rusais, baltarusiais. Tai visai kita kategorija zmoniu, ju psihika, na tiesiog adekvati, jie supranta ukrainieciu padeti ir jiems ju tiesiog gaila. Nei vienas is ju nera pasakes, kad reikia neikinti ukrainiecius, tuo tarpu, ukrainieciai kitaip ir nekalba, kaip kad, sunaikinti, issaudyti visus rusus. As su tuom susiduriu tiesiog kaktomusa. Ir ka dabar daryti? Apsimesti kad to nematau, prisijungti prie kaholu nacistu? Jei jie serga, cia ju problema, jei jus tuom uzsikretete, cia jau jusu asmeninis pasirinkimas. Maza to, tu Laimute, man cia priekaistauji, tu taip pat tuom sergi. Man tiesiog gaila taves. Pasibaigs ta ukrainietiska beprotybe, kuom tuomet busite, kaip tuomet save teisinsite? Jug tai isverstskurio morale.

Ka tu rasai, Laimute. Kaip biblijoje pasakyta: Dievas megsta arba salta, arba karta, drungna spjauna lauk. O tu kokia?

Nuo rugsejo pradzios jau penkta magnetine audra. Smugis po smugio, kazkada ir i nokauta galima kristi. Kiek Zeme atlaikys ir ar toks jos tikslas, issilaikyti arba, greiciausiai pasiruosti perejimui. Va suo tai pereis, o ar blusos ant jo sugebes tai padaryti?

Zinote mieli, brangus forumieciai. Cia Lietuvoje yra kazkas tokio, kaip Makenos auksas. Tiesa sakant, tikras lobynas. As tai atradau per labai senus rusu saltinius. Tai va, tai nesusyje su auksu kaip tokiu, bet tai tiesiogiai susyje su jaunyste, atjaunejimu, sveikata. Tai kazkas tokio. Jau kiek laiko tai del saves toleruoju,.. Mieli zmones, tiesiog atraskite tai del saves. Oda standi, tvirta, kunas jaunas, jokiu rauksliu, energijos, tiesa sakant uzknisa, nera kur jos deti. Argi tai ne lobis?

Laimute, cia tau klausimas paciai sau, atsakyti i ji nebutina. Esi daug kur buvusi, daug ka patyrei. Sakyk, ka is viso to tu issinesei del savo dvasios, sielos, dvasingumo? Ko ismokai, patyrei? Ar tai vien tuscios emocijos, narkotiku doze, po ko nera ka pasakyti. Kiek as kalbejau su tais, kurie keliauja, kazkur kazka paziuri, supranti, visi tai tuscia, apvalkalas blizga, o jame vien ismatos. As nieko is ju neprisibeldziau, kad prie kazko butu galima dvasiskai prisiliesti. Tai be galo liudna. Po to man nesinorisi niekur vaziuoti, nieko pamatyti, nes ten nieko nera. Mane daugiau traukia sibiras, Kailasas, Alhata, Nepalas. O daugiau, vienas, asmeniskasi visnas pries visa gamta.