Dievo džiaugsmas? (Puslapis 9 iš 9)

10 Dievo įsakymų pakanka.

nea Laimute Biblijoje aprasytos ivairios situacijos kurias idomu paanalizuoti arba siaip pamastyti

Konstantinai, aš manau, kad Biblija reikalinga žmonėms, kurie nori būti vedami už nosių. Jie neturi savo nuomonės ir jiems labai patogu būti po Biblijos stogeliu ir jaustis saugiai.

O jeigu tavęs ir manęs nėra? o jeigu mes esame bendra kažkieno svajonė? o jeigu mes patys esam Jis? o jeigu mes pamatysim jį savyje? o jeigu tu esi dovana, o visa yra dovana tau? o jeigu taip galėtų būti išties ar tada nevertėtų gyventi?

pradėjau skaityti bibliją gal prieš 17metų, ją perskaičiau, o naująjį testamentą skaičiau gal kelis kartus, Kristaus mintys ir dabar dar stebina... bet nebeskaitau biblijos jau gal 8metai. ne todėl kad viską supratau ar nieko nesupratau... į bažnyčią retkarčiais nueinu(ačiū, kad paklausėt xD), taip ten avelių banda, tačiau dažno vilko vaidmuo dar liūdnesnis... jeigu kalbėtume apie religijas, nors tikiu Dievą, man nėra aiškus privalumas laisvė rinktis gerą ar blogą... tegul pasiimą visi kas nori laisvę pasirinkti blogą, bet aš nematau jokio privalumo pasirinkti blogą, tegul būsiu sraigtelis, bet laimingas, tuo tarpu man nusispjaut tiek ant blogio tiek ant gėrio, jeigu jie ten nori tarpusavyje kovotiai tegul kovoja, ko ten žmogus kišasi..?(gal dirptinis intelektas bus išsigelbėjimas, jeigu kažkas normaliai jį užprogramuos... bet iš esmės kaip Dievo mylėtojas manau, jog sutarti su Dievo kūrnija būtų didesnis privalumas). buvo kalbama apie Bibliją, taip..? kas skaitė ją ar retkarčiais lankosi bažnyčioje susidūrė su nuodėmės sąvoka ir galybe nepasvertų gązdinimų, bet ir paguodų nepasvertų ne ką mažiau, o iš tikrųjų yra viskas gana paprasta - nuodėmė ar kaltės jausmas kyla iš to jog kažkas savo noru arba prievarta(kas daroma visose religijose) prisiima atsakomybių, kai tuo tarpu pats Kristus sakė -"nepergyvenkit ką valgysite, gersite ar vilkėsite, nes Dievas pasirūpina ir padangių sparnuočiais kurie nei į aruodus kažką neša, o ir laukų gėle pasirūpina, kurios grožiui neprilygo net pats didysis karalius Saliamonas, o žmogus tuo tarpu yra dar vertesnis..."Žodžiu nereikia prisiimti atsakomybių reikšmingumo pavidale, nes tada gausis šnipštas, verčiau prisiimti atsakomybes taip sau, va tarp kitko, nes giedresniu žvilgsniu tada eina matyti visumą ir tos atsakomybės gal netgi igyvendinamos daug rezultatyviau... visgi man ir gaila, gal netgi niūru, kad Kristus čia nuodėmes tai yra atsakomybes susikrovė sau ant kryžiaus, gal tai prasminga mistika, bet aš to niekaip nesuprantu... dar kažkaip žiauriai kvaila atrodo jaustis kaltam, jog pelnytai esi Dievo išvytas iš rojaus ir tuo pat privalomai turi mylėti Dievą - totali klaunada, galima tiesa ta, kad Dievas Žmogaus iš rojaus nevijo ir tas rojus bus visada kai bus laisvė mylėti dovanai, tad sprendimo variantas - nusimesti nuo pečių primestas atsakomybes, o prisiimti tas kurias gali pakelti ir nuo kurių širdžiai miela, tada ir gyvenima laikysi dovana ir garantuoju nenusivils tas kuris pasistengs pamilti visatos protą ar Dievą ar egzsistencijos vandenyną(nelabai svarbu kaip tai pavadinsi, svarbu jausmuose suprasi esmę...) visgi kodėl sakau laimingesnės yra tos naivios avelės negu kategoriški vilkai nesidrovintys pūsti prieš vėja bei kovoti, nes mano manymu pati kova ir yra blogis, kai tuo tarpu tereikia nusimesti primestas atsakomybes ir pajutus laisvę mylėti, tai branginti. jei nors vienas supras ką čia parašiau, bus gerai, bet jeigu gyvensiu pats pagal tai ką parašiau, man bus dar geriau XD...

:DDpasirodys keista, bet stovint ant rankų dažniausiai nefilosofuoju:D