Konstantinas teisus. Pvz., turi Ukrainos ir Rusijos pilietybę. Ir abi pakviečia tave atlikti pilietinę pareigą - prisistatyti į kariuomenę ir vykti į karą. Ir ką daryti sąžiningam piliečiui, kuris nepasispustė padų, vos tik jo valstybei kilo nemalonumų? Ką? Paimti į kairę ranką peilį už Rusiją, į dešinę už Ukrainą ir abu susmeigti sau į širdį, kaip kad būtų padaryta senais senais garbės laikais?...
Tai va, todėl ir nenorima žmogui suteikti kelias pilietybes..
Iš esmės pilietybė panašu į tėvo turėjimą. Kartais su juo problemų nėra, kartais jis bjaurus diedas. Nelabai žinau žmonių, kurie būtų patys atsisakę savo tėvo. Net jei jis alkoholikas ar žmogžudys, nepuola žmonės atsisakinėti savo tėvo. O į tuos, kurie tai padarytų, žiūrima įtariai... Ir jei toks žmogus apsiskelbia, kad jis ja ne Jonaitis, o Petraitis - ar jis bus gerbiamas? Ne. Nes visiems aišku, kad Petraičiu jis tapo ne iš didelės meilės, o tik iš naudos sau. Nepatikimas tai žmogus. Nes tyliai tyliai gali tapti ir Antane. Tai žmogus, kuris nežino, kas jis toks, pasiklydęs žmogus, vis paieškose, vis jam negerai. Jei jis taip žiūri į save, tai aplinkiniai jam išvis neegzistuoja...