perskaiciau visas jusu istorijas...kai kas real,kai kas nelabai,bet cia visiem tiem kas nori uzsiimt spiritizmu-tai va,buvau jaunesne,kviesdavomes su draugem dvasias..as pati net nelabai tikejau,kad jos yra,nes kvietem tokiu budu-didelis popieriaus lapas,ant kurio turi but ratas is raidziu ir skaiciu o sonuose zodziai taip ir ne issideste simetriskai,vidury nupiestos akys,tarp tu akiu kazkas vienas turi laikyt ant siulo pakabinta adata,siek tiek atremti ja i lapa.tada visi zmones ratu susede susikimba rankomis (prie zvakiu) taria savo kokio artimo mirusio zmogaus varda ir kviecia ji.tai va kvietemes mano drauges seneli...as dar juokiiaus nes netikejau,bet adata apsuko toki grazu rata,ir kazkas is musu paklause ar jis jau cia-ta adata atsistojo ties zodziu taip.na ir tada pasipyle ivairus klausimai-drauges klausinejo apie ateiti...o ta adata atsistoja ties raidemis ir taip gaunasi zodziai.Po to karto lyg ir pradejau tiket,bet ir tai maniau kad ta drauge ta adata pati valde...kita karta pasiemiau as,ji is tikruju sukos ir sustojo.as nieko neklausiau o adata sudejo mano varda.Nuo to karto nieko panasaus nebandziau,tik tikiu,kad jos ateina.Man tikrai nesivaideno...Po to aisku budavo nemalonu vaiksciot tamsoj ir t.t,kazkokia baime,bet ji isgaravo,nes jau kokie 4 metai praejo.Zinau tik kad negalima piktnaudziaut.Tas kas netikit galit pabandyt :-]