[ Uždaryta ] ....vaikinai kuriantys eilias... (Puslapis 4 iš 12)

niu man ne tik tokio grozio reikia:D
niu ner uz ka  gerbk kitus ir tave gerbs:)

seip visko po truputy o labiausei svelnumo silomos demesio niu ir panasiu dalykuaisku vien tuo gyva nebusiu

jau faina:Dmane visi myli bet but nenori;D

o kaip suprast but nenori :?

o jei ir yra vaikunu kurianciu eilerastukus, tai ka? pulsit vaikina ir ishbuciuosit?
ish patirties zn, kad merginom patinka, kazkas savito, naujo, originalaus, tad ir eilerasciai joms grazu...
o kad eilerasciu jausmus galima perduot tai joa, tik nzn ar visos tuos jausmus supranta.
hehe, o db bishki apie eiles pac kaip megejas (aisq kai uzeina tokia kurimo manija arba ikvepimas) tai ir per 5-15min koki nebloga surezgu...

turiu savos kurybos

Tikrai yra nemazai vaikinu kurianciu eiles. Ir as budamas abiturentu jas kuriau. Taciau norint graziai  parasyti reikia tam skirti laiko. Kurti sugebedavau tik budamas labai liudnos nuotaikos ar apimtas juodos depresijos... Siuo metu, del issiskyrimo su mergyte irgi juoda depresija kankina, bet kurti nebegaliu, nes dirbu su logika susieta darba ir persijungti nuo matematines logikos prie eiliu rasymo (jausmu) begalo sunku per kelias laisvo laiko valanda. Siunciu Jusu teismui savo keleta eilerasciu, sukurtu pries beveik 10 metu.

****

Sparnuotas širmas žirgas žvengia
žalios žoles lankoj svajų
ir tykšta karštos laisvės putos
sugerdamos rasa aitrias dulkes

Ir aš noreciau buti juo
kvepuot erdvės sužadintas galias
lakstyt lyg laivas po marias
ir jausti svaigulį pakilus ir erdves

Bejėgis, juk skraidyti virs tamsos
bejėgis pasinerti į svaigulį dienos
ir ryju dulkes springdams skausme
kvailos svajonės sukeltam smoge

Juk aš ne žirgas, nes neturiu sparnų
Ne paukštis, todėl turiu slieku supūt
Ir ryju dulkes dulkinų laikų
bijodamas plieninės pasagos pritrėkštas būt...

****

Plaukiu laivu nuo Saulėtekio krantų
bures nuleisti vis beviltiškai trokštu
deje, audros ir Dievo sumegztu mazgu
prie braškančio stiebo surištas guliu

Ir juodos drobės drebančios klaikiu vėju
baugina žavėtis liūnu akių žydrumu
išsigandusi neri po vandeniu tamsiu
sūrius puslus paskleisdama deniu.

...o krantas vis tolsta jaunystės sapnu
suvilgytom blakstienom iš miego šokstu
druska nuvales delno krastu
vėjo maldauju, kad dvelgtu štiliu...

****

Nuo vakaro pašvaistės tolimos,
nuo artimos tamsos niūrios
žemyn, tolyk link sutemos
saulelė ritas link žaros.

Kodel pasaulis bijosi tamsos
kodel nekenčia sutemos,
šaltos baugios ir vienišos
nuo šio pasaulio atskirtos?

Tamsa neturi net ribu
ji gaubia mus visus ratu
neleidzia mums išsivaduot...
svajoms ji gal laisvę nori duot?

Naktis suteikia daug vilčių,
svaja nežino sau kliūčių.
Ir štai diena, tokia baltai tyra
į šipulius suskaldo jas staiga.

Uj..nerealu.... dievinu romantiskus ir jautrius vaikinus.... ir negaliu pakest tu kuriem galvoj tik raumenys ju...

O kad tokiu yra tai faktas...   As tuo tikiu ir ta zinau... ;D

mmm jua gerzu:D labai miela:)