Re: Neistikimybe. Kaip i ja reaguot?
Labai nuo daug ko priklauso, kaip aš reaguočiau į vaikino neištikimybę. Svarbiausias dalykas yra tai, iš kur aš apie tą neištikimybę sužinočiau. Jeigu man kažkas pasakytų ir tai pasitvirtintų tada tai sunkoka būtų, bet jei vaikinas prisipažintų pats, tai, manau, jau didelis pliusas. Dar svarbu būtų kas? kaip? su kuo? dėl ko? Jei vaikinas išduotų mane su mergina, kurios aš niekada gyvenime nemačius, negirdėjus ir, kuri, manęs nepažįsta atleisti būtų lengviau. Jei išduotų su mano pažįstama ar net drauge jausčiaus žiauriai pažeminta, sutrypta ir t.t. ir pan. (Draugės nekaltinčiau, bet vaikinui už tai ilgai neatleisčiau...). Tuo labiau, kad tos merginos tokios jau yra... Turbūt pusė mano pažįstamų apie tai greit sužinotų, ko aš pati nelabai norėčiau. Toliau dėmesys būtų atkreipiamas į tai, dėl ko viskas įvyko. Gal yra kažkokių problemų mūsų pačių santykiuose, gal jam kažko trūksta ar pan. Beabejo, išdavystė čia nepateisinama, tokiu atveju partneriai manau turi pasikalbėti ir tas problemas išspręsti, bet vistiek būtų lengviau atleisti, jei žinočiau, kad pati nesuteikiau jam kažko tokio, dėl ko jis nuėjo į šoną. Dar, gal vaikinas tuo metu girtas buvo? Girtumas tai irgi ne priežastis, bet atleisti vistiek lengviau būtų... O apibendrintai tai galiu pasakyti tiek, kad jei mylėčiau, atleisčiau ir scenų dėl to nekelčiau. Tiesiog pasikalbėtume ir tiek. Lengva man dabar šnekėt, kai nebuvau į tokią situaciją papuolus...