Tema: Ka darytumet jei suzinotumet kad auginat ne savo vaika?
Ka darytumet tokio atveju?
Jūs esate neprisijungęs. Prašome prisijungti arba registruotis.
Diskusijų forumas → Meilė, Romantika ir Fantazijos → Ka darytumet jei suzinotumet kad auginat ne savo vaika?
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Ka darytumet tokio atveju?
Iskart skyrybas, nes jei antroji puse buvo neistikima, tai velniop toki zmogu, tegul augina vaika tas, kuris itaise. Nes man tikrai butu saves zeminimas auginti ne savo vaika zinant, kad antroji puse su kazkuo. Tikrai kategoriskas esu siame klausime ir tikrai su tuo nesitaikyciau.
Jeigu tikrai myleciau ta zmogu su kuriuo auginu tai susitaikyciau su ta padetimi, su laiku atsirastu papildomas broliukas arba sesute:)
Priklauso nuo daug ko:kiek kartu gyveni,kiek vaikui ar yra kitu vaiku ir pan.Kokia buvo situacija,kad jis ne tavo ir pan.
Bet kokiu atveju patenkintas tikrai nebuciau:(
Daug visokių prielaidų, teoriškai galima išvedinėt, kad tai tavo santykiai su moterimis, ar kad tėvas tas, kuris užaugina, taip kad kažkoks faktas realiai nieko nepakeičia, bet kai žmonės per daug emocingi, praktiškai gali visaip pasibaigt tokia situacija..
nieko gero tokioj situacijoj nebutu. tikriausiai skandalas ir skyrybos
Iskart skyrybas, nes jei antroji puse buvo neistikima, tai velniop toki zmogu, tegul augina vaika tas, kuris itaise. Nes man tikrai butu saves zeminimas auginti ne savo vaika zinant, kad antroji puse su kazkuo. Tikrai kategoriskas esu siame klausime ir tikrai su tuo nesitaikyciau.
kategoriskas,reiskias nelabai subrendes
o kas uz svetima vaika pinigelius moketu vienisai mamytei? tas kuris augina ar tas kuris itaise?) ir jeigu tas kuris augina nuspres issiskirti su tokia mamyte tai jinai liks vienisa su vaiku ir be pinigeliu)
o kas uz svetima vaika pinigelius moketu vienisai mamytei? tas kuris augina ar tas kuris itaise?) ir jeigu tas kuris augina nuspres issiskirti su tokia mamyte tai jinai liks vienisa su vaiku ir be pinigeliu)
vyrai,jūs pastoviai verkiat,kad iš jūsų kažkas ir kažkaip traukia pinigėlius,jau visi senai supratom,kad uždirbat kapeikas
Mane nuo gimimo augino ne mano biologinis tėvas. Ir ką? Visą gyvenimą buvau jo princesė, jo zuikis, ir man jis buvo, yra ir bus vienintelis tėvas- tas žmogus, su kuriuo sieja džiaugsmingiausi vaikystės atsiminimai. O ne tas žmogus, su kuriuo sieja kraujo ryšiai. Matot, jūs galit išvedinėt visokias teorijas, sakyt, kad iškart skirtumėtės su savo moterimi, bet tik susidūrę su tokia situacija realiai, jūs galėtumėt pasakyt. I rjei jau vaikas būtų tokio amžiaus, kad vadintų "tėčiu". Abejoju, ar tokie kategoriški būtumėt
Konstantinas parašė:o kas uz svetima vaika pinigelius moketu vienisai mamytei? tas kuris augina ar tas kuris itaise?) ir jeigu tas kuris augina nuspres issiskirti su tokia mamyte tai jinai liks vienisa su vaiku ir be pinigeliu)
vyrai,jūs pastoviai verkiat,kad iš jūsų kažkas ir kažkaip traukia pinigėlius,jau visi senai supratom,kad uždirbat kapeikas
as neverkiu tik bandau isprovokuoti moteris nes skyrybos su vyru joms labai jautri tema)
Mane nuo gimimo augino ne mano biologinis tėvas. Ir ką? Visą gyvenimą buvau jo princesė, jo zuikis, ir man jis buvo, yra ir bus vienintelis tėvas- tas žmogus, su kuriuo sieja džiaugsmingiausi vaikystės atsiminimai. O ne tas žmogus, su kuriuo sieja kraujo ryšiai. Matot, jūs galit išvedinėt visokias teorijas, sakyt, kad iškart skirtumėtės su savo moterimi, bet tik susidūrę su tokia situacija realiai, jūs galėtumėt pasakyt. I rjei jau vaikas būtų tokio amžiaus, kad vadintų "tėčiu". Abejoju, ar tokie kategoriški būtumėt
Tetis i tave ziurejo palankiai. O kaip tu ziurejai i mama. Kuri del visko yra kalciausia?
ns parašė:Mane nuo gimimo augino ne mano biologinis tėvas. Ir ką? Visą gyvenimą buvau jo princesė, jo zuikis, ir man jis buvo, yra ir bus vienintelis tėvas- tas žmogus, su kuriuo sieja džiaugsmingiausi vaikystės atsiminimai. O ne tas žmogus, su kuriuo sieja kraujo ryšiai. Matot, jūs galit išvedinėt visokias teorijas, sakyt, kad iškart skirtumėtės su savo moterimi, bet tik susidūrę su tokia situacija realiai, jūs galėtumėt pasakyt. I rjei jau vaikas būtų tokio amžiaus, kad vadintų "tėčiu". Abejoju, ar tokie kategoriški būtumėt
Tetis i tave ziurejo palankiai. O kaip tu ziurejai i mama. Kuri del visko yra kalciausia?
Mama man pasakiusi, kad aš kito vyro vaikas, paaiškino ir kaip visa tai atsitiko- jos istorija buvo labai kebli. Ir nors lyg šiol šitoj istorijoj man yra likę "juodųjų skylių", kurių mama man niekaip nepasako, aš ją suprantu. Ir ne mama kalčiausia, visi trys kalti (mano nuomone, išvis, kalčiausias mano biologinis tėvas)
negalima visų istorijų vertinti taip pat- moteris kalta, pastojo ne nuo vyro, vyras turi ją palikt. Ne. Kiekviena istorija yra savotiška, ir kai būtent JOJE ir esi, visaip kitaip matai situaciją, nei žiūrėdamas į ją iš šono, ar tiesiog galvodamas apie tai, "kas būtų, jeigu būtų".
Mane nuo gimimo augino ne mano biologinis tėvas. Ir ką? Visą gyvenimą buvau jo princesė, jo zuikis, ir man jis buvo, yra ir bus vienintelis tėvas- tas žmogus, su kuriuo sieja džiaugsmingiausi vaikystės atsiminimai. O ne tas žmogus, su kuriuo sieja kraujo ryšiai. Matot, jūs galit išvedinėt visokias teorijas, sakyt, kad iškart skirtumėtės su savo moterimi, bet tik susidūrę su tokia situacija realiai, jūs galėtumėt pasakyt. I rjei jau vaikas būtų tokio amžiaus, kad vadintų "tėčiu". Abejoju, ar tokie kategoriški būtumėt
cia yra merginu nuomone. bet merginoms nesuprast ka tai reiskia, jos negali turet ne savo vaiku. mama visada buna tikra, tik tevai gali but skirtingi ir net nieko apie tai nezinoti. todel merginos labiau tolerantiskai ziuri i tokius atvejus. bet apskritai imant tai daugiau vaiku problema, o ne tevu. vaikai be vieno tikro tevo isauga su visokiais kompleksais ir nepasitikejimu. o tarkim tie, kurie auga visai be tikru tevu, naslaiciai ar pamestinukai, net ir uzauge lieka vaikais. jie buna jautresni, naivesni. bet gyvenimas sudetingas, puse poru skiriasi, todel buna visaip. vyrams auginti ne savo vaika yra issukis, nes vyrai isdidus, ir matyt pasamoningai siekia pratesti butent savo genetine linija. bet ziurint zmogiskai, auginti svetima vaika yra ir lengviau, nes maziau atsakomybes uz ji. visa atsakomybe tenka mamai.
o ka as daryciau jei tektu suzinoti, kad auginu ne savo vaika? negaleciau atsakyti. turbut tik tada ir pagalvociau. tikrai situacija nepavydetina. reiketu nusiramint, apgalvot.
Arturas parašė:ns parašė:Mane nuo gimimo augino ne mano biologinis tėvas. Ir ką? Visą gyvenimą buvau jo princesė, jo zuikis, ir man jis buvo, yra ir bus vienintelis tėvas- tas žmogus, su kuriuo sieja džiaugsmingiausi vaikystės atsiminimai. O ne tas žmogus, su kuriuo sieja kraujo ryšiai. Matot, jūs galit išvedinėt visokias teorijas, sakyt, kad iškart skirtumėtės su savo moterimi, bet tik susidūrę su tokia situacija realiai, jūs galėtumėt pasakyt. I rjei jau vaikas būtų tokio amžiaus, kad vadintų "tėčiu". Abejoju, ar tokie kategoriški būtumėt
Tetis i tave ziurejo palankiai. O kaip tu ziurejai i mama. Kuri del visko yra kalciausia?
Mama man pasakiusi, kad aš kito vyro vaikas, paaiškino ir kaip visa tai atsitiko- jos istorija buvo labai kebli. Ir nors lyg šiol šitoj istorijoj man yra likę "juodųjų skylių", kurių mama man niekaip nepasako, aš ją suprantu. Ir ne mama kalčiausia, visi trys kalti (mano nuomone, išvis, kalčiausias mano biologinis tėvas)
negalima visų istorijų vertinti taip pat- moteris kalta, pastojo ne nuo vyro, vyras turi ją palikt. Ne. Kiekviena istorija yra savotiška, ir kai būtent JOJE ir esi, visaip kitaip matai situaciją, nei žiūrėdamas į ją iš šono, ar tiesiog galvodamas apie tai, "kas būtų, jeigu būtų".
dar vienas moteriskos logikos pavyzdys - visada kaltas vyras...
ns parašė:Mane nuo gimimo augino ne mano biologinis tėvas. Ir ką? Visą gyvenimą buvau jo princesė, jo zuikis, ir man jis buvo, yra ir bus vienintelis tėvas- tas žmogus, su kuriuo sieja džiaugsmingiausi vaikystės atsiminimai. O ne tas žmogus, su kuriuo sieja kraujo ryšiai. Matot, jūs galit išvedinėt visokias teorijas, sakyt, kad iškart skirtumėtės su savo moterimi, bet tik susidūrę su tokia situacija realiai, jūs galėtumėt pasakyt. I rjei jau vaikas būtų tokio amžiaus, kad vadintų "tėčiu". Abejoju, ar tokie kategoriški būtumėt
cia yra merginu nuomone. bet merginoms nesuprast ka tai reiskia, jos negali turet ne savo vaiku. mama visada buna tikra, tik tevai gali but skirtingi ir net nieko apie tai nezinoti. todel merginos labiau tolerantiskai ziuri i tokius atvejus. bet apskritai imant tai daugiau vaiku problema, o ne tevu. vaikai be vieno tikro tevo isauga su visokiais kompleksais ir nepasitikejimu. o tarkim tie, kurie auga visai be tikru tevu, naslaiciai ar pamestinukai, net ir uzauge lieka vaikais. jie buna jautresni, naivesni. bet gyvenimas sudetingas, puse poru skiriasi, todel buna visaip. vyrams auginti ne savo vaika yra issukis, nes vyrai isdidus, ir matyt pasamoningai siekia pratesti butent savo genetine linija. bet ziurint zmogiskai, auginti svetima vaika yra ir lengviau, nes maziau atsakomybes uz ji. visa atsakomybe tenka mamai.
o ka as daryciau jei tektu suzinoti, kad auginu ne savo vaika? negaleciau atsakyti. turbut tik tada ir pagalvociau. tikrai situacija nepavydetina. reiketu nusiramint, apgalvot.
Tiesa, moterims sunku tai suprasti, bet radau palyginimą, kuris, manau gali padėti suprasti situaciją.
Prašyti vyrą mylėti svetimą vaiką, kurį net jo paties tėvas nesugebėjo prižiūrėti, yra kažkas panašaus į prašymą: „Brangioji, Meile mano, žinai, čia va yra.. Tau turiu, jį man paliko mano buvusioji, neatsisukusi trenkė duris ir paliko mane su juo ant rankų.. O aš.. Aš maniau, kad ir ji jo nori, juk toks mažas, švelnus, kaip tik tinka prie Tavo akių.. Va, va užsidėk pasimatuok. Na? Ką manai? Aš sakau, šis paltas tau kaip tik! Na gerai jau gerai, gal rankovės kiek trumpokos.. ir viena saga neužsisega.. Bet juk spalva juk tinka?“ Prašymas auginti ir mylėti svetimą vaiką man priminė tai, lyg vyras dovanotų kailinį paltą mylimajai, nors jis būtų pirmiau pirktas jo buvusiajai, kuri jį paliko. O moteris norinti būti su vyru, privalėtų jį rengtis ir rodyti kitiems. Ir ne tiek nesvarbu, kad gal dydis nevisai tinka, spalva irgi tik šiaip sau, esmė ta, kad paltas buvo pirmiausia dovanotas ne Jai, o kažkokiai kitai moteriai ir kiekvieną kartą užsidėjus tą paltą ji prisimins kitą moterį ir jos paltą, kurį ji priversta nešioti. Nors vyras ir žadėjo padovanoti naują gražų paltą Jai, tačiau Ji žino, jog iki to praeis pakankamai laiko ir dar daugiau laiko, kol senąjį galės pakabinti į spintą..
Iš: http://martynaszekas.blogas.lt/kai-mamy … io-47.html
ns parašė:Arturas parašė:Tetis i tave ziurejo palankiai. O kaip tu ziurejai i mama. Kuri del visko yra kalciausia?
Mama man pasakiusi, kad aš kito vyro vaikas, paaiškino ir kaip visa tai atsitiko- jos istorija buvo labai kebli. Ir nors lyg šiol šitoj istorijoj man yra likę "juodųjų skylių", kurių mama man niekaip nepasako, aš ją suprantu. Ir ne mama kalčiausia, visi trys kalti (mano nuomone, išvis, kalčiausias mano biologinis tėvas)
negalima visų istorijų vertinti taip pat- moteris kalta, pastojo ne nuo vyro, vyras turi ją palikt. Ne. Kiekviena istorija yra savotiška, ir kai būtent JOJE ir esi, visaip kitaip matai situaciją, nei žiūrėdamas į ją iš šono, ar tiesiog galvodamas apie tai, "kas būtų, jeigu būtų".dar vienas moteriskos logikos pavyzdys - visada kaltas vyras...
o, vyriški su logika, kur aš rašiau, kad VISADA kaltas vyras? Būtent MANO šeimos atveju man taip atrodo, kad pats kalčiausias yra jis, nors kalti iš tiesų yra visi trys- ir tai tėra mano nuomonė, nes gyvenu tose "pasekmėse", realiai toje situacijoje, kurioje buvo mano tėvai, aš nebuvau. Ir kiekvienas iš jų, manau, tą situaciją mato iš savosios pusės, kaltina kitą, ir objektyvumo joje vienaip ar kitaip nėra. Esmė ta, kad mane užaugino ne mano biologinis tėvas ir aš jį už tai tikrai gerbiu- 20 metų jis atlieka šitą vaidmenį, ir aš niekad nesuabejojau jo meile man ) gal būtų paprasta eilinė istorija, kad va, moteris silpnybės/aistros/girtumo akimirką atsidavė svetimam vyrui, jis užstatė jai vaiką ir ji po to savo vyrui melavo, kad vaikas yra jo- tokiu atveju sakyčiau, kad taip, kalta yra moteris, kad negalvojo apie savo vyrą, kad jam melavo, bet kaip minėjau, mano šeimos istorija gerokai kitokia. Tik nesiruošiu jos pasakot, nes ji priklauso ir kitiems žmonėms.
)
p.s.- oi ta vyriška logika, visada suverst kaltę moteriai ) (kokie jūs nuskriausti ir verkiantys, nai nai nai. Įdomu, kuri visgi lytis čia stipresnė)
p.s.- oi ta vyriška logika, visada suverst kaltę moteriai
) (kokie jūs nuskriausti ir verkiantys, nai nai nai. Įdomu, kuri visgi lytis čia stipresnė)
tu per mazai pazisti vyru logika. vyrai nieko nesuvercia o tiesiog palieka moteri tyliai ramiai be skandalu ir ne siaip sau palieka o palieka tada kai moteris yra labiausiai pazeidziama. ir tai yra ziauriau uz bet kokius verkimus ir skandalus
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani … d=61934791
http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/sei … -vaika.htm
Prisiminiau kažkada skaitytus straipsnius apie šią temą
Todel, mieli vyrai, praeidami pro begiojanti pypli, galit drasiai jam bent jau galvele paglostyti, juk negalit zinoti ar jis tikrai ne jusu genus nesioja ... Net jei ir auginat ne savo vaika, vistiek- jus esat tevas, ir galbut kazkur kazkuris taippat tyliai ir ramiai neitardamas augina jusiski
..
. Bet jeigu ka, kad neiskiltu panasiu problemu, tikrai zinot visokiu apsisaugojimo budu ir... ,aisku, naturalu, o ne netycini seimos planavima
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Diskusijų forumas → Meilė, Romantika ir Fantazijos → Ka darytumet jei suzinotumet kad auginat ne savo vaika?