Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj
na o tu užgošk tą savo smalsumą, žinok tikrai prie nieko gero neprives jei žinosi daug ką apie jo praeitį, jis turi bent kažką pasilikti sau, privatumo kažkokio turėt. Anksčiau ir man pačiai buvo įdomu kokią praeitį vaikinas turėjo, pasiklausinėdavau, kol prieš kokius 2 metus nesusidraugavau su vienu. Aš jo nieko neklausinėdavau, nes jis man pačioj pradžioj pasakė, kad nori būt atviras ir papasakojo visą praeitį, buvusias, meiles, kokios merginos jam visada traukdavo, nuotykius galiausiai, visokių visokiausias daleles (atseit kad iš jo pirma išgirsčiau o ne iš aplinkinių), bet žinai ką, aš to nenorėjau žinot, žinojau viską nuo iki net apie pačias jo buvusias, net iki tokio lygio ką jos mėgsta ir panašiai - ir minusas buvo tame, kad tai tiesiog slėgė mane, jei nežinai tai ir širdis neskauda. Pradraugavau pusantrų metų ir išsiskyrėm, viso pagrindinė priežastis, kad aš per daug žinojau. Db tokios klaidos nedarysiu, ir jei prireiks net neleisiu vaikinui pasakoti apie praeitį. Juk žmonės keičiasi, koks vaikinas buvo anksčiau tai dar nereiškia kad jis toks pat ir db. Pažinai, o gal dar ir pažini žmogų tik bendraudama su juo, kam dar listi į praeitį ir kapstytis po ja? na gal kažkuom mano istorija padės, siūlau nekankint savęs be reikalo, jei tau gera su juo tai kam kažką keisti kad būtų blogiau?
Ačiū Dievui, dar yra protingų žmonių! Va iš tikrųjų kam landžiot, tikrint ir aiškintis - kad paskui tai slėgtų ir persekiotų kaip šešėlis? Aš išvis nelabai įsivaizduoju, kaip galima knistis po kito žmogaus telefoną, kompiuterį ir skaityti tai, kas ne tau skirta?? Gal čia liga kokia...