21

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Aurelija, 19 parašė:

na o tu užgošk tą savo smalsumą, žinok tikrai prie nieko gero neprives jei žinosi daug ką apie jo praeitį, jis turi bent kažką pasilikti sau, privatumo kažkokio turėt. Anksčiau ir man pačiai buvo įdomu kokią praeitį vaikinas turėjo, pasiklausinėdavau, kol prieš kokius 2 metus nesusidraugavau su vienu. Aš jo nieko neklausinėdavau, nes jis man pačioj pradžioj pasakė, kad nori būt atviras ir papasakojo visą praeitį, buvusias, meiles, kokios merginos jam visada traukdavo, nuotykius galiausiai, visokių visokiausias daleles (atseit kad iš jo pirma išgirsčiau o ne iš aplinkinių), bet žinai ką, aš to nenorėjau žinot, žinojau viską nuo iki net apie pačias jo buvusias, net iki tokio lygio ką jos mėgsta ir panašiai - ir minusas buvo tame, kad tai tiesiog slėgė mane, jei nežinai tai ir širdis neskauda. Pradraugavau pusantrų metų ir išsiskyrėm, viso pagrindinė priežastis, kad aš per daug žinojau. Db tokios klaidos nedarysiu, ir jei prireiks net neleisiu vaikinui pasakoti apie praeitį. Juk žmonės keičiasi, koks vaikinas buvo anksčiau tai dar nereiškia kad jis toks pat ir db. Pažinai, o gal dar ir pažini žmogų tik bendraudama su juo, kam dar listi į praeitį ir kapstytis po ja? na gal kažkuom mano istorija padės, siūlau nekankint savęs be reikalo, jei tau gera su juo tai kam kažką keisti kad būtų blogiau?

Ačiū Dievui, dar yra protingų žmonių! Va iš tikrųjų kam landžiot, tikrint ir aiškintis - kad paskui tai slėgtų ir persekiotų kaip šešėlis? Aš išvis nelabai įsivaizduoju, kaip galima knistis po kito žmogaus telefoną, kompiuterį ir skaityti tai, kas ne tau skirta?? Gal čia liga kokia...

22

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Lina, 19 parašė:

klausei kam mes tai darom? nes esam bobos, kurios megsta "pastradalinti"... mes suvokiam, kad tai praeitis, bet tas smalsumas, kuris prazude daug ka, ne viena privercia taip elgtis... vadovaukis vienu, nezinai ir sirdies neskauda smile dar kodel, nes megstam idealizuoti reikalus, mums atrodo jei mes atsirandam jio gyvenima, jis turi padaryti "delete" ir istrinti viskas, net mintis apie buvusias... bet is kitos puses, esam dar ir siek tiek padlos, issiskyrus, norim, kad musu per visa gyvenima neuzmirstu big_smile mes tiesiog ieskom smegenu subinej ;D

as pradedu tave gerbt!... smile

pritariu visiem, kurie sake, kad nereikia knaisiotis po praeiti ir zinoti to, ko tau nereikia. as is gyvenimo pamokeliu irgi ismokau, kad kuo maziau tavo partnere zino ir tu pats zinai, tuo lengviau bendrauti, ir kurti kazka naujo, o ne statyti ant senu sutrupejusiu pamatu.

23

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Gabija, 32 parašė:

Kažkada įlindau į draugo mobilų, atradau laaabai gražių žinučių, kurios skirtos ne man - senom jo draugėm. Pasiaiškinimas buvo toks:- Mažute, iki tavęs aš negyvenau vienuolyne, turėjau moterų. Rodos, viskas suprantama. Sužinojau jo el. pašto slaptažodį, perskaičiau laiškus adresuotus ne man, kurie buvo rašyti seniai. Pasiteisinimo nebesulaukiau, išgirdau repliką:- Kodėl ieškai vinių subinėj? Juk kas buvo tas pražuvo. Dar smagiau buvo naršyt po jo kompiuterį, tą dariau kai jo nebuvo namuose. Radau video filmuką. Filmavo jis kažkokią nuogą merginą, girdėjau jo prikimusį balsą. Filmukas padarytas tuo metu, kai aš jo net nepažinau, tačiau nepasakyčiau, kad buvo malonu. Sukaupusi jėgas neparodžiau pavydo, tik pasakiau, kad jam reiktų įgarsint kokį serialą, nes jo balsas per video skamba nuostabiai.
Rodos, visa tai buvo iki manęs, tačiau aš išgyvenu taip, tarsi tai įvyko tada kai jis jau pažinojo mane. Kodėl mes taip elgiames? Gal bandom sau įrodyt, kad idealus vaikinas turi aibe trūkumų, gal ieškom priežaščių skyrybom?

Del sio reikalo beda turi Tu o ne tas dabartinis Tavasis vaikinas... Juk Tu kisi nosy, kur Tau nereikia ir nieko nuostabaus, kad kazko nesupranti, nes yra jausmai JAM ir t.t. Neveltui yra sakoma, kad nereikia gilintis i kazkieno praeity... kas buvo, tas, juk laikui begant daug kas keiciasi... yra dalykai, kuriuos turime zinoti, taciau yra dalyku, kuriu tiesiog nereikia zinoti, nes jie dazniausiai buna, ne Tavo reikalas... big_smile
Taciau del Tavo tokio elgesio, knaisiojimosi, tai atsakymu prikurt galima nemazai... .arba nei vieno... ;D

24

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Gabija, 32 parašė:

Kažkada įlindau į draugo mobilų, atradau laaabai gražių žinučių, kurios skirtos ne man - senom jo draugėm. Pasiaiškinimas buvo toks:- Mažute, iki tavęs aš negyvenau vienuolyne, turėjau moterų. Rodos, viskas suprantama. Sužinojau jo el. pašto slaptažodį, perskaičiau laiškus adresuotus ne man, kurie buvo rašyti seniai. Pasiteisinimo nebesulaukiau, išgirdau repliką:- Kodėl ieškai vinių subinėj? Juk kas buvo tas pražuvo. Dar smagiau buvo naršyt po jo kompiuterį, tą dariau kai jo nebuvo namuose. Radau video filmuką. Filmavo jis kažkokią nuogą merginą, girdėjau jo prikimusį balsą. Filmukas padarytas tuo metu, kai aš jo net nepažinau, tačiau nepasakyčiau, kad buvo malonu. Sukaupusi jėgas neparodžiau pavydo, tik pasakiau, kad jam reiktų įgarsint kokį serialą, nes jo balsas per video skamba nuostabiai.
Rodos, visa tai buvo iki manęs, tačiau aš išgyvenu taip, tarsi tai įvyko tada kai jis jau pažinojo mane. Kodėl mes taip elgiames? Gal bandom sau įrodyt, kad idealus vaikinas turi aibe trūkumų, gal ieškom priežaščių skyrybom?

zmogus nuolatos nori jaustis saugus ir nori viska zinoti...kitaip sakant tureti varianta B...  juk neveltui sakoma smalsumas prazude kate.... o lysti i draugo tel. ar el. pasta, niu zinok to jau perdaug... kiekvienas zmogus turi tureti ir savo privacia erdve, savo gyvenima...

25

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Vytautas, 21 parašė:

o as nesuprantu kam reikalingi senos patirtys(kad ir "geros") saugomos kokiose nors laikmenose, jei kuriama rimta draugyste su nauju zmogumi, juk zvalgytis atgal nereikia...

Reikia zvalgytis atgal, juk mokomes is savo gyvenimisku klaidu... ;D O jei sneki apie tai, kad kazkam nereikia dairytis i kazkieno kito praeity, tai sutinku... ;D
O del senu patirciu (kad ir "geru") saugomu kokiose nors laikmenose, galiu pasakyti tik tai, jei Tau to nereikia, gali ir nesaugot, juk tai Tavo reikalas, o kitiems tai gali but reikalingas dalykas... ir sis reikalas, tokiems kaip Tu, nesuprantamas... Toks supratingas tipas kaip Tu, turetu suprast ir kitus, kitokius nei Tu, bet... ;D

26

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Lina, 19 parašė:

autore bando issiaiskinti kodel ji taip elgiasi, o ne tai, kodel tai negerai...

Būtent.

27

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Gabija, 32 parašė:

Ar tai ne nostalgijos požymiai, ar tai nerodo, kad esi nepasiruošęs išbraukt iš savo gyvenimo tai kas kažkada buvo?

Gabija, o kam reikia viska isbraukti, tai kas buvo? Tau reikia???? Brauk!!!! Taciau nepamirsk, kad kiti netokie kaip Tu... :V

28

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Sigitas, 25 parašė:
Gabija, 32 parašė:

Ar tai ne nostalgijos požymiai, ar tai nerodo, kad esi nepasiruošęs išbraukt iš savo gyvenimo tai kas kažkada buvo?

Gabija, o kam reikia viska isbraukti, tai kas buvo? Tau reikia???? Brauk!!!! Taciau nepamirsk, kad kiti netokie kaip Tu... :V

Tai kas buvo, turėtų nebebūt reikšminga, o aš saugoju tik reikšmingus dalykus, ar nemanai, kad šlykščiai pasijaustum savo merginos kompiuteryje (na tarkim netyčia, ne taip kaip aš besiknaisiodama radau) rastum sex filmuką, kur ji prikimusiu balsu dejuoja, o kažkas ją glamžo? Keista, kažkodėl manau, kad puse čia esančių meluoja, jog niekada (bent mintyse) nepagalvojo, o ką gi mylimasis ar mylimoji veikė kol aš buvau išvykus, negi taip ir nekilo minčių niekada pasiraut po svetimą telefoną, arba tarkim sugrįžt neįspėjus.

29

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Gabija, 32 parašė:
Sigitas, 25 parašė:
Gabija, 32 parašė:

Ar tai ne nostalgijos požymiai, ar tai nerodo, kad esi nepasiruošęs išbraukt iš savo gyvenimo tai kas kažkada buvo?

Gabija, o kam reikia viska isbraukti, tai kas buvo? Tau reikia???? Brauk!!!! Taciau nepamirsk, kad kiti netokie kaip Tu... :V

Tai kas buvo, turėtų nebebūt reikšminga, o aš saugoju tik reikšmingus dalykus, ar nemanai, kad šlykščiai pasijaustum savo merginos kompiuteryje (na tarkim netyčia, ne taip kaip aš besiknaisiodama radau) rastum sex filmuką, kur ji prikimusiu balsu dejuoja, o kažkas ją glamžo? Keista, kažkodėl manau, kad puse čia esančių meluoja, jog niekada (bent mintyse) nepagalvojo, o ką gi mylimasis ar mylimoji veikė kol aš buvau išvykus, negi taip ir nekilo minčių niekada pasiraut po svetimą telefoną, arba tarkim sugrįžt neįspėjus.

tikrai ne smile ta prasme, mintyse tai zinoma pagalvoji, bet kai prieina iki veiksmu, tada dar karta pagalvoji, kad nera jokios prasmes ir naudos is to. plius nenoreciau, kad kas nors knaisiotusi po mano asmeninius duomenis, todel stengiuosi elgtis taip, kaip noreciau, kad su manim elgtusi.
beje, ka kitas veike kol taves nebuvo, galima tiesiog paklausti ;] man uztenka atsakymu. o jei ir pameluoja truputi, neimu i galva, juk ir pats nesventas ;]

30

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Gabija, 32 parašė:

Tai kas buvo, turėtų nebebūt reikšminga, o aš saugoju tik reikšmingus dalykus, ar nemanai, kad šlykščiai pasijaustum savo merginos kompiuteryje (na tarkim netyčia, ne taip kaip aš besiknaisiodama radau) rastum sex filmuką, kur ji prikimusiu balsu dejuoja, o kažkas ją glamžo? Keista, kažkodėl manau, kad puse čia esančių meluoja, jog niekada (bent mintyse) nepagalvojo, o ką gi mylimasis ar mylimoji veikė kol aš buvau išvykus, negi taip ir nekilo minčių niekada pasiraut po svetimą telefoną, arba tarkim sugrįžt neįspėjus.

Ydomiai Tu cia... "turetu nebebut reiksminga" Bet ar Tau sprest, kas kazkam turi but reiksminga ar ne...?
Man slykstu butu, jei knaisiociausi savo merginos praeityje, del to as taip nesielgiu ir net nesiruosiu stengtis gryzti nelaiku... O kas liecia pagalvojima (bent mintyse), tai mes daugelis daug ka prigalvojam... bet jei tas pagalvojimas (bent mintyse), tai tik kiekvieno asmeninis reikalas, ka jie galvoja (bent mintyse) ir t.t.
Taciau galvojimas veiksmais, jau kiek kitas reikalas... o kas liecia isdavyste, tai bet kas, noredamas isduoti ir isduos... ir net nesvarbu kas telefone, kompe ar e. paste pas kita zmogu... ;D

31

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Gabija, 32 parašė:
Sigitas, 25 parašė:
Gabija, 32 parašė:

Ar tai ne nostalgijos požymiai, ar tai nerodo, kad esi nepasiruošęs išbraukt iš savo gyvenimo tai kas kažkada buvo?

Gabija, o kam reikia viska isbraukti, tai kas buvo? Tau reikia???? Brauk!!!! Taciau nepamirsk, kad kiti netokie kaip Tu... :V

Tai kas buvo, turėtų nebebūt reikšminga, o aš saugoju tik reikšmingus dalykus, ar nemanai, kad šlykščiai pasijaustum savo merginos kompiuteryje (na tarkim netyčia, ne taip kaip aš besiknaisiodama radau) rastum sex filmuką, kur ji prikimusiu balsu dejuoja, o kažkas ją glamžo? Keista, kažkodėl manau, kad puse čia esančių meluoja, jog niekada (bent mintyse) nepagalvojo, o ką gi mylimasis ar mylimoji veikė kol aš buvau išvykus, negi taip ir nekilo minčių niekada pasiraut po svetimą telefoną, arba tarkim sugrįžt neįspėjus.

na pagalvot pagalvojam ką jis/ji veikė tuo metu kai nebūni šalia, juk savaime suprantama, kad rūpi ką mylimas žmogus veikia, ar nepavargo, kaip diena praėjo ir pan., bet tam galima tiesiog pasiteirauti, tai kas kita negu po praeitį kapstytis. O jei kyla tokios dvejonės, pasireiškia smalsumas, tai gal tu juom nepasitiki? Arba kitas variantas (čia galiu klysti, nepriimk asmeniškai) : gal pati nesi įsitikinusi, ką pati darai, bijai, kad ir pati gali paslysti (būt kažkaip neištikima), todėl tau iškyla klausimas ar negali būti tas pats su juo.

32

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

as vistiek manau kad tu vyniu ten turetu buti.

33

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

Aurelija, 19 parašė:
Gabija, 32 parašė:
Sigitas, 25 parašė:
Gabija, 32 parašė:

Ar tai ne nostalgijos požymiai, ar tai nerodo, kad esi nepasiruošęs išbraukt iš savo gyvenimo tai kas kažkada buvo?

Gabija, o kam reikia viska isbraukti, tai kas buvo? Tau reikia???? Brauk!!!! Taciau nepamirsk, kad kiti netokie kaip Tu... :V

Tai kas buvo, turėtų nebebūt reikšminga, o aš saugoju tik reikšmingus dalykus, ar nemanai, kad šlykščiai pasijaustum savo merginos kompiuteryje (na tarkim netyčia, ne taip kaip aš besiknaisiodama radau) rastum sex filmuką, kur ji prikimusiu balsu dejuoja, o kažkas ją glamžo? Keista, kažkodėl manau, kad puse čia esančių meluoja, jog niekada (bent mintyse) nepagalvojo, o ką gi mylimasis ar mylimoji veikė kol aš buvau išvykus, negi taip ir nekilo minčių niekada pasiraut po svetimą telefoną, arba tarkim sugrįžt neįspėjus.

na pagalvot pagalvojam ką jis/ji veikė tuo metu kai nebūni šalia, juk savaime suprantama, kad rūpi ką mylimas žmogus veikia, ar nepavargo, kaip diena praėjo ir pan., bet tam galima tiesiog pasiteirauti, tai kas kita negu po praeitį kapstytis. O jei kyla tokios dvejonės, pasireiškia smalsumas, tai gal tu juom nepasitiki? Arba kitas variantas (čia galiu klysti, nepriimk asmeniškai) : gal pati nesi įsitikinusi, ką pati darai, bijai, kad ir pati gali paslysti (būt kažkaip neištikima), todėl tau iškyla klausimas ar negali būti tas pats su juo.

Oi oi, kokie mes čia visi geri, kokie sąžiningi, kokie rūpestingi, vis rūpinamės: „ar nepavargo, kaip diena praėjo ir pan.“ Ar aš juo pasitikiu? Visu 100 proc. Ar aš jį myliu? Na, ne taip kaip save, bet labai. Pati bijau paslysti? Manau, jei jau slysiu, tai tą darysiu savo noru, nieko neverčiama, todėl to tikrai nebijosiu. Ar jį galėčiau prilygint sau? Kvaila, jis - ne aš. Kad ir kaip pasielgčiau aš, tai visiškai nereikštų, kad jis turi elgtis panašiai. Nesu visiška netikša, moku mylėt, galiu aukotis - esu beveik altruistė, turiu talentą išklausyt, sugebu paguost kai sunku, tai po velnių, negaliu juk būt visiškai ideali, turiu turėt ir trūkūmų, kad ir tokių kaip nosies kišimas ne į savo reikalus.

34

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

prisipazystu.... mintyse anksciau kurdavau daug fantaziju apie tai, kur kazkada mano brandgusis budavo man nesant salia, bet paskambini, paklausi ir aprimsti... kazkada ir as turedavau manija zinoti viska, taciau be leidimo nesiknaisiodavau, leisdavo, tada paskaitai, paziuri, taciau jis i mano gyvenima pradejo lysti per daug ir be leidimo, jis tikrino mano pastus, man nuejus i vonia, po velniu net tulika, jis skaitydavo sms, pajautusi sitokia nepagarba mano asmeniskumui, as uzmirsau ka reiskia zodis lysti i kitu praeiti... mums teko issiskirti, jis per daug prikisinejo man tai kas buvo, tas tikrinimas ir nepasitikejimas manimi zude... o vienas protingas zmogutis pasake man, jei nepasitiki tavimi, vadinasi nepasitiki savimi, manydamas kad jis gali nuklyst i sona, itarineja ir tave.. dabar vadovaujuosi tuo ka sakiau pries tai: nezinai ir sirdies neskauda. pasimokiau, dabar net noro nera kazka zinot.. nuo tada man egzistuoja tik laikas po manes, o ne iki manes

35

Re: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj

[quote=Gabija, 32

Oi oi, kokie mes čia visi geri, kokie sąžiningi, kokie rūpestingi, vis rūpinamės: „ar nepavargo, kaip diena praėjo ir pan.“ Ar aš juo pasitikiu? Visu 100 proc. Ar aš jį myliu? Na, ne taip kaip save, bet labai. Pati bijau paslysti? Manau, jei jau slysiu, tai tą darysiu savo noru, nieko neverčiama, todėl to tikrai nebijosiu. Ar jį galėčiau prilygint sau? Kvaila, jis - ne aš. Kad ir kaip pasielgčiau aš, tai visiškai nereikštų, kad jis turi elgtis panašiai. Nesu visiška netikša, moku mylėt, galiu aukotis - esu beveik altruistė, turiu talentą išklausyt, sugebu paguost kai sunku, tai po velnių, negaliu juk būt visiškai ideali, turiu turėt ir trūkūmų, kad ir tokių kaip nosies kišimas ne į savo reikalus.

na tada as nelabai suprantu ka tu tikiesi isgirsti is musu, juk pati nusprendei kad tai tiesiog tavo trukumas (nes negali but ideali), tai valiooo
turim priezasti
galim uzdaryt tema